Vasario 25 d. Parko bibliotekoje vyko susitikimas su diplomatu, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, alpinistu, kuksando meistru ir šešių knygų autoriumi – Algirdu Kumža.
Renginio metu pristatyta naujausia jo knyga „Lietuviški karmos dėsniai. Mano gyvenimo istorijos“, kviečianti pažvelgti į gyvenimą per patirties, likimo ir vidinės stiprybės prizmę.
Susitikime skambėjo ne tik literatūrinės įžvalgos, bet jautrios ir linksmos istorijos, nutikimai, atskleidę autoriaus gyvenimo spalvingumą bei patirties įvairovę – nuo diplomatijos užkulisių, politikos, alpinizmo ir teatro iki verslo bei Rytų praktikų.
Ypatingą emocinį krūvį turėjo pasakojimai apie istorinius momentus – Berlyno sienos griūtį, diplomatinius iššūkius bei asmeninius išbandymus kalnuose. Susirinkusieji turėjo progą išgirsti ne tik keliautojo ir politiko patirtis, bet ir Rytų filosofijos įžvalgas, padedančias išlaikyti vidinę pusiausvyrą, stiprinti sveikatą bei įveikti kasdienį stresą.
Susirinkusieji klausėsi apie ekspediciją į vieną aukščiausių pasaulio viršūnių – Shishapangma (8027 m), į kurią autorius vyko be papildomo deguonies ir be nešikų – taip, kaip šiandien retai ryžtasi net patyrę alpinistai. Įkvepianti detalė – alpinizmu jis pradėjo domėtis būdamas keturiasdešimties.
„Turėjau nuskęsti ledinėje Patagonijos upėje, nugarmėti į Himalajų prarajas, tačiau paskutinę akimirką mane sugriebdavo kažkieno stipri ranka“, – sakė A. Kumža, kalbėdamas apie gyvenimo trapumą.
Renginyje dalyvavo ir knygų autoriaus žmona – Toma Pagojutė-Kumžienė, kuksando meistrė, akupunktūros, fitoterapijos ir tradicinės korėjiečių medicinos specialistė, besistažuojanti Pietų Korėjos klinikose. Ji pasidalijo savo profesine patirtimi, papasakojo apie kuksando praktiką ir jos vietą šiuolaikinėje sveikatos sistemoje, pabrėždama Rytų medicinos svarbą žmogaus fizinei ir emocinei gerovei.
Daug dėmesio skirta kuksando praktikai – senajai korėjietiškai kvėpavimo, judesio ir energijos stiprinimo sistemai. A. Kumža atvirai kalbėjo apie sveikatos iššūkius – neramių kojų sindromą ir apie tai, kaip pablogėjus sveikatai jam buvo pasiūlyta praktikuoti kuksando. Išbandęs šią praktiką, pajuto akivaizdų pagerėjimą.
Svečias pabrėžė, kad kvėpavimas apatine pilvine dalimi, kaip kūdikystėje, – viena svarbiausių vidinės pusiausvyros sąlygų. Buvo pristatyti praktiniai akupresūros metodai, padedantys sumažinti galvos skausmą, įtampą bei atgauti energiją. Įkvepiančiu pavyzdžiu tapo pasakojimas apie 92 metų panevėžietį, buvusį lakūną – vyriausią praktikuojantį kuksando bendruomenės narį. Tai gyvas įrodymas, kad sąmoningas judėjimas neturi amžiaus ribų.
Bibliotekos erdvėse buvo eksponuojamos įspūdingo formato fotografijos iš Himalajų ir Tibeto – improvizuota paroda, papildžiusi pasakojimus vaizdais ir atskleidusi ne tik atšiaurią gamtos didybę, bet ir žmogaus mažumą bei stiprybę vienu metu.
Renginys pritraukė gausų būrį klausytojų, kurie aktyviai domėjosi autoriaus patirtimis, uždavė klausimus ir džiaugėsi galimybe įsigyti knygą su asmeniniu autografu. Įkvepiančios istorijos, praktiniai patarimai pavertė vakarą ypatingu kultūriniu įvykiu bibliotekos bendruomenei. Svarbiausia vakaro žinutė buvo paprasta ir universali: žmogaus stiprybė slypi ne tik išoriniuose pasiekimuose, bet ir gebėjime išlaikyti vidinę pusiausvyrą.
Parengė Indrė Rapkevičienė, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji bibliotekos vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui
