Valstybės atkūrimo dieną, vasario 16-ąją, Dusetos prisijungė prie visas Lietuvos bendruomenes vienijančios iniciatyvos „Vienybės žibintai“ ir sukūrė savąją šviesos istoriją – „Žibančias Dusetas“. Tai buvo vakaras, kai laisvė ne tik prisiminta – ji plakė trispalvės ritmu kiekvienoje širdyje, žibėjo bendrystėje.
Šventės vieta simbolinė – prie Kazimiero Būgos paminklo. Šalia vieno iš dabartinės lietuvių kalbos kūrėjų bendruomenė minėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – dieną, kai prieš 108 metus buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Istoriniai žodžiai apie nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą valstybę su sostine Vilniuje tą vakarą skambėjo ne kaip tolimas dokumentas, o kaip gyvas pamatas po kojomis. Tai buvo drąsos pareikalavęs sprendimas. Ir tai tebėra drąsus apsisprendimas šiandien – kasdien rinktis laisvę, vienybę ir atsakomybę vieniems už kitus.
Idėja prisijungti prie „Vienybės žibintų“ iniciatyvos ir sukurti „Žibančias Dusetas“ gimė Ievai Špūrienei, Dusetų dailės galerijos kultūrinių veiklų koordinatorei. Ieva veikloms suvienijo Zarasų r. Dusetų K. Būgos gimnaziją, Dusetų K. Būgos biblioteką, bendruomenę „Santalka dusetiškiai“, Dusetų seniūniją, taip pat prisijungė Ugdymo centras „Sartukas“. Visi – vienam tikslui, vienam širdies plakimui: geltona, žalia, raudona. Vienam varui – vardan tos, LIETUVOS.
„Žibančios Dusetos“ tapo daugiau nei vienos dienos akcija. Tai buvo bendruomenės pulsas, priminęs, kad vienybė, kaip ir laisvė, nėra savaime suprantama. Ji kuriama kasdien – mažais darbais, susitikimais, pagarba ir rūpesčiu. Svarbiausias akcijos tikslas – žmonės ir jų bendrystė: vaikai ir jaunimas, tėvai ir seneliai, mokytojai ir bendruomenės nariai. Žmonės, kurie šviečia ne todėl, kad privalo, o todėl, kad kitaip negali. Veikia – nes nori dirbti savo kraštui ir savo bendruomenei.
Dusetų K. Būgos gimnazijos mokytojas Dalius Dūdėnas kartu su mokiniais sukūrė šviesos stebuklą – žibintus. Kruopščiai pjaustyti langeliai, klijuoti spalvoti lapeliai virto 108 žibintais – tiek, kiek metų praėjo nuo lemtingosios 1918-ųjų vasario dienos. Iš jų buvo sudėliota širdis – šimtas aštuoni šviesos taškai, susijungę į vieną pulsą. Tai buvo ne tik vizualus akcentas, bet ir bendruomenės pažadas būti kartu, net jei kasdienybėje kiekvienas einame skirtingais keliais. Šventėme valstybę ir jos laisvę. Laisvę būti kartu ir laisvę būti atskirai. Laivę kurti kartu ir laisvę ieškoti savo sprendimų bei spalvų. Laisvę dalyvauti ir laisvę pasirinkti tylų vakarą namuose. Laisvė – sprendimas. Ji – veiksmas. Ji – santykis. Darna valstybėje prasideda nuo darnos bendruomenėse. Dusetos darnios, mes tai parodėme, mes galime ir norime vieni kitus apkabinti. Žibėjimui juk tereikia vienas kito. Vasario 16-osios vakarą Dusetos žibėjo. Žibėsime ir toliau – vardan vienas kito.
Parengė Miglė Gaižiūtė, Dusetų K. Būgos bibliotekos vyr. bibliotekininkė
