Spalio 23 dieną Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko tradicinis „Prozos ruduo“ – kasmetinis literatūrinis renginys, kviečiantis susitikti su kūrėjais, mąstyti apie literatūrą ir gyvenimo istorijas. Šių metų vakaro viešnia – žurnalistė, rašytoja, jogos ir emocinio rašymo mokytoja Eva Tombak, kuri zarasiškiams pristatė savo naujausią knygą „Popietės laikas“.

Knygoje „Popietės laikas“ autorė kviečia pažvelgti į brandų amžių naujai – ne kaip į nuosmukio, o kaip į brandos, laisvės ir dvasinio augimo laiką. Pasak Tombak, popietės amžius – tai likimo malonė ir privilegija, kurią lemia ne vien sveikata ar pinigai, bet ir visuomenės požiūris į senėjimą. Ji teigia, kad gyvenimo pilnatvė ir laimė dažnai ateina vėliau, kai išmokstame klausytis savęs, paleisti lūkesčius ir mėgautis laiku, kuris priklauso mums patiems.

Susitikimo metu E. Tombak dalijosi savo išmintimi apie tai, kaip gyventi ilgai, sveikai ir – svarbiausia – laimingai. Pasak autorės, mes visi norime gyventi ilgai, bet nenorime atsidurti „popietės laike“, kaip Carlas Gustavas Jungas vadina senatvę. Ji gąsdina, nes primena, kad gyvenimas yra baigtinis, o su tuo sunku tapatintis, ypač jaunystėje. Iš baimės puolame į kraštutinumus: vieni senatvę sieja su bejėgiškumu, kiti – su išsivadavimu ir laisve gyventi dėl savęs. Autorė kalbėjo apie šiuolaikinio žmogaus tempą, skubėjimą ir „procrastinimo“ (atidėliojimo) problemą. Atvirai pripažino: „Būdama jaunesnė visada procrastindavau, o dabar atrodo, kad kažkas plaktuku į pakaušį daužo – eik ir daryk.“ Vakaro metu viešnia atskleidė skirtingas gyvenimo tiesas – nuo Biblijos ilgaamžiškumo paslapčių iki japonų sveikatingumo filosofijos ir jų požiūrio į kasdienę darną.

Renginio pabaigoje vakaro viešnia linkėjo visiems atrasti savo ikigai – priežastį ryte išlipti iš lovos – ir priminė, kad amžius slypi mūsų širdyse. Net ir 66-erių galima jaustis 33-ejų, jei širdyje gyvena smalsumas ir meilė gyvenimui.

Eva Tombak galima apibūdinti kaip drąsią, nuolat augančią ir pokyčiams atvirą kūrėją. Ji kalba apie gyvenimo pilnatvę, meilę kasdienybei ir vidinę stiprybę, kurią atrandame, kai išdrįstame pažvelgti į savo baimes.

Adelija Bulyginaitė, Zarasų r. sav. viešosios bibliotekos savanorė

Nuotr. Donato Merkio