Naujų knygų rubrikoje svečiuojasi šiemet šalies bibliotekas pasiekęs populiariosios Elif Shafak romanas „Ir danguje teka upės”.
*****
Vienu mažiau.
Teisingai sakoma: kad ir kiek daug nauja sužinome, vis tiek kur kas daugiau nežinome. Dar vienas rašytojas yra pasakęs: gera knyga yra ta, iš kurios daugiau sužinai apie pasaulį ir gyvenimą. Su šiuo romanu aš sužinojau apie jazidus, jų istoriją ir kultūrą.
Širdimi užrašytas pasakojimas mus blaško po senovės Mesopotamiją, niūrų ir purviną Viktorijos laikų Londoną, XX a. Turkiją bei Londoną. Viską sujungdamas atmintį turinčio vandens lašo kelionėmis, perpindamas įvairių sluoksnių, kultūrų žmonių likimais.
Apie čia pat, po mumis, glūdinčią ir vis išnyrančią praeitį. Ratais besisukančią istoriją. Trapumą to, kas kadaise atrodė didinga, ir atsparumą to, kas atrodė nereikšminga. Kūrybą, sakančią: nepamirškite mūsų. Žmoguje glūdinčias gėrio ir blogio upes. Destruktyvumą ir savinaiką. Nepagarbą gamtai ir jos žalojimą. Šėtoną Žemėje – beribį žiaurumą. Tarp mūsų egzistuojančius paprastus stebuklus. Meilę pasauliui. Kaltę ir viltį. Netektis ir susitaikymą, kad mums visada kažko trūks.
Gyvenimo varomąją jėgą – vandenį.
„Gyvenimas kupinas netikėtumų, mano drauge. Tai braidymas po upės dumblą, į kurį retsykiais įkišame rankas ieškodami vilties sagutės, draugystės monetos, meilės žiedo. Visi mes braidome po gyvenimo dumblą, visi iki vieno”.
Romanas, kurį skaitydamas numeti, kad atgautum kvapą. Alsuojantis visa persmelkiančia atjauta ir gerumu, tuo primenantis ir dar vieną mano meilę – Narine Abgaryan.
1000 proc. vertas mūsų laiko.
Knygą kviečiame užsisakyti bibliotekoje arba internetu – www.ibiblioteka.lt.
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
