Literatūra – tai ne tik istorijų rinkinys, bet ir veidrodis, atspindintis skirtingų laikmečių pasaulėžiūrą, vertybes ir žmonių rūpesčius. Skaitydami klasikinį romaną ir jį gretindami su šiuolaikiniu kūriniu ta pačia tema, galime pastebėti, kas žmogaus prigimtyje išlieka amžina.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rubrikoje „Mėnesio atradimai iš mūsų lentynų“ šįkart kviečiame pažvelgti į keletą literatūrinių porų – derančius klasikinį ir šiuolaikinį romanus, kalbančius apie meilę ir pareigą, kaltę ir atpirkimą, karą ir atmintį, žmogaus santykį su savimi, gamta ar Dievu. Šios knygos tiks gilesniam savęs pažinimui: per kitų laikmečių herojų dilemas dažnai atpažįstame savąsias. Todėl kviečiame drąsiai jungti klasiką su šiuolaikine literatūra ir skaityti. Galbūt tai ne tik atgaivins skaitymo džiaugsmą, bet ir leis pasijusti lyg literatūros detektyvui, tyrinėjančiam, ką apie mus pasako skirtingi laikai – ir tie, kurie praėjo, ir tie, kuriuose gyvename dabar.
Atmintis, karas ir asmeninė istorija
Šios knygos kelia klausimą: ar galima tiksliai papasakoti savo gyvenimą? Ar atmintis – tai tiesa, ar kūryba?
William Faulkner „Absalomai, Absalomai!“
Viena iš pagrindinių Williamo Faulknerio romano temų – kaip praeitis veikia ateitį, kaip istorija atskleidžiama iš skirtingų perspektyvų, priklausomai nuo pasakotojo, jo patirties ir emocinės būklės. Faulkneris pasitelkia visus savo brandžius literatūrinius gebėjimus, kad išnagrinėtų žmogaus priklausomybę nuo praeities, atsakomybę už ją, taip pat ryšį tarp dabarties ir seniai įvykusių veiksmų.
Romane nėra vienos tiesos – pasakojimas fragmentuotas, daugiabalsis, reikalaujantis atidaus skaitytojo dėmesio. Todėl svarbu išlaikyti nuoseklumą – jei kuri vieta pasirodo neaiški, verta sustoti, perskaityti dar kartą. Knyga netampa lengvesnė artėjant prie pabaigos – priešingai, ji vis labiau grimzta į gilesnius kaltės, skausmo ir istorinės traumos sluoksnius. Tačiau šis sunkumas tikslingas: Faulkneris veda skaitytoją prie išgryninto prisipažinimo apie giliausią žmogaus vidinę kančią, kaltę, atsakomybę.
Pasitikėkite Faulkneriu – jis iš pažiūros chaotiškas pasakojimo dalis galiausiai sujungia į vieną galingą visumą. Tai literatūra, kuri reikalauja pastangų, bet atsilygina daug daugiau – tikra amerikiečių modernizmo klasika.
Penelope Lively „Mėnulio tigras“
Klausykitės garsinės knygos ELVIS sistemoje
„Kai laikai išsimuša iš vėžių, nejaukiai suvoki, kad istorija iš tikrųjų egzistuoja ir kad, nelaimei, tu esi jos dalis.“ (citata iš knygos)
„Knyga priklauso ypatingam žanrui – istoriografinei metafikcijai, kuomet pasakojime susipina tikri istoriniai įvykiai ir išgalvota istorija. Romane atskleidžiami keli svarbūs dalykai: žmogaus pastangos suprasti savo vietą laiko tėkmėje, trauminę patirtį ir bandymus su ja susigyventi. („Literatūra ir menas“, 2021, Nr. 18).
Pagrindinės veikėjos Klaudijos istorija aprėpia daug pasaulio vietų ir laikotarpių: nuo senosios Didžiosios Britanijos iki šiuolaikinių JAV, nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Egipto iki laikotarpio po karo. Moteris stengiasi suprasti šį sudėtingą pasaulį galvodama apie tai, ką jai teko patirti, ir dalindamasi savo išgyvenimais per pasakojimą.
Kai riboja valdžios kontrolė
Abu pasakojimai jautriai atskleidžia, kaip valdžia gali užgniaužti laisvę, mintį ir žmogišką orumą.
Kūriniai kviečia susimąstyti apie laisvės vertę ir žmogaus teisę būti savimi.
George Orwell „1984-ieji“
Klausykitės garsinės knygos ELVIS sistemoje
Britų autoriaus distopinis romanas, neprarandantis aktualumo ir dažnai cituojamas tiek literatūros kritikų ar politikų, tiek paprastų skaitytojų. Šis kūrinys perteikia svarbią žinią: net ir blogio valdomame pasaulyje žmogus turi tikėti, kad ir kas nutiktų, ir neišduoti savo jausmų bei svajonių.
Tai knyga, mokanti mylėti ir vertinti laisvę, suprasti jos kainą, branginti nepriklausomą mintį ir niekada nenuleisti rankų kovoje už tiesą. Kūrinys ne tik įtraukia nuo pirmųjų puslapių, bet ir skatina susimąstyti apie kontrolę, žmogaus teises bei vidinę laisvę. Skaitykite šią klasika tapusią knygą – ji nepaliks abejingų ir išliks mintyse dar ilgai.
Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“
Skaitykite elektroninę knygą
Klausykitės garsinės knygos ELVIS sistemoje
Paveiki, sukrečianti knyga, kuri neleidžia skaitytojui pamiršti autorės sukurtų vaizdinių ir gąsdinančių ateities prognozių. Daugelis distopinių istorijų vyksta ateityje, gerokai pasikeitusiame pasaulyje, totalitarinėje ir teokratinėje Gileado respublikoje, kur moterys yra tapusios valstybės nuosavybe ir naudingos yra tik tol, kol geba atlikti savo reprodukcinį vaidmenį.
Romanas vaizduoja distopinę visuomenę, kurioje moterų teisės yra visiškai panaikintos, o jos pačios paverstos valstybės nuosavybe. Kūrinys kelia svarbius klausimus apie laisvę, tapatybę ir moters kūno kontrolę. Šios temos ir šiandien kelia nerimą daugelyje pasaulio šalių, todėl kūrinys veikia kaip įspėjimas ir kvietimas saugoti demokratines vertybes.
Atsiribojimas, vienatvė, tuštuma
Šie romanai nagrinėja atsiribojimo, svetimumo, egzistencinio tuštumo temas, jautriai atskleidžia žmogaus vienatvės, atotrūkio nuo pasaulio ir vidinės tuštumos patirtį, tačiau kiekvienas tai daro savaip, atspindėdamas savo laikmetį.
Albert Camus „Svetimas“
Klausykitės garsinės knygos ELVIS sistemoje
Pagrindinio veikėjo Merso santykis su pasauliu nesutampa su visuomenės lūkesčiais, todėl jis tampa „svetimu“. Tai jautri knyga apie žmogaus vienatvę, abejingą ir keistą pasaulį, kuriame sunku rasti vietą ar prasmę.
Merso gyvena tarsi stebėtojas, be stiprių emocijų ar prisirišimo prie kitų. Jo abejingumas supykdo visuomenę, kuri nesupranta, kaip galima būti tokiu šaltu net mirties ar meilės akivaizdoje. Tai romanas apie žmogaus vienatvę, gyvenimo absurdą ir tikrojo „aš“ susidūrimą su visuomenės normomis.
Ottessa Moshfegh „Mano miego ir poilsio metai“
Klausykitės garsinės knygos ELVIS sistemoje
Atrodo, jog beveik viskas jau parašyta, ir šiuolaikinį, visko mačiusį skaitytoją nustebinti itin sunku, bet ši knyga kažką mumyse paveikia, ir net jei to iki galo nesuprantame, jaučiamės keistai ir negrįžtamai pasikeitę.
Tai pasakojimas apie keistuolę, kuri susvetimėjimo su šiuo pasauliu jausmą malšina įvairiais vaistais. Apimta tykaus įtūžio, ji brenda per jų sukeltą miglą, kol ima suprasti – susvetimėjimas gali būti ne tik priimtinas, bet ir būtinas.
Vieni kritikai romano heroję laiko privilegijuotų, dykinėjančių moterų karikatūra, kiti – feministe, nusprendusia verčiau pramiegoti gyvenimą, nei ko nors imtis, bet visi sutaria: tai viena įdomiausių veikėjų šiuolaikinėje prozoje.
Skirtingos, bet jaudinančios
F. Kafkos pasakojimas kelia klausimus apie vienatvę, atskirtį ir pasaulio beprasmiškumą, o O. Vuongo knyga – jautrus, poetiškas laiškas motinai, kupinas meilės, prisiminimų ir skausmo. Tai įkvepiantys ir nepamirštami skaitiniai, kurie palieka pėdsaką mintyse ir širdyje, priversdami pažvelgti į pasaulį kitaip.
Franz Kafka „Procesas. Novelės“
Klausykitės garsinės knygos ELVIS sistemoje
Skaitykite elektroninę knygą
Tai knyga apie žmogų ir jo vietą pasaulyje. Ji kalba apie tai, kas mums visiems artima: nerimas, baimė, abejonės, jausmas, kad nesi tikras, kodėl gyvenimas vyksta taip, kaip vyksta. Romane vyrauja ryškus absurdo pradas, vidinė ir išorinė kova su melu, teisingumu, su žmonėmis ir įstatymais.
Knygoje juntamas svetimumas, vienišumas, bet kartu ir tylus noras suprasti, kodėl viskas taip. Tai nėra lengvas skaitinys, bet jis priverčia stabtelėti ir susimąstyti. Jei norite knygos, kuri ne tik papasakotų istoriją, bet ir priverstų pajusti – „Procesas“ kaip tik jums.
Ocean Vuong „Žemėje žavūs mes tik akimirką“
Klausykitės garsinės knygos ELVIS sistemoje
Skaitykite elektroninę knygą
Knyga reikalauja laiko, kantrybės ir drąsos. Ji nepasiduoda skubotam skaitymui, neatsiveria per kelias valandas. Jei mėgstate knygą pajausti visu kūnu, leisti žodžiams skleistis, įsiklausyti į tylą tarp eilučių – ši knyga jums.
„Tai, kad „Žemėje žavūs mes tik akimirką“ yra poeto autobiografija, knygai prideda praktiškai gėdingo sunkumo jausmo. Knygą skaityti nėra jauku – priešingai, skausmingai ir purvinai smalsu, primena gal net emocinio valgymo epizodą, kai susikiši į save taukuotų čipsų megapakelį, ir darosi bjauru nuo tų visų riebalų ir maisto kiekio, bet negali sustoti.“ (F. M. Leščiauskaitė)
