Projekto „BIBLIOTERAPIJOS TAIKYMAS BIBLIOTEKOSE“ Mokymai „Biblioterapijos metodikos ir jų taikymo technologijos“

Liepos 23 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto ,,Biblioterapijos taikymas bibliotekose“ teoriniai ir praktiniai mokymai Panevėžio regiono bibliotekų specialistams.

Mokymus vedė Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė, projekto koordinatorė dr. Daiva Janavičienė,  bibliotekos Skaitytojų klubo vadovė Rasa Derenčienė,  Klaipėdos universiteto docentė, poezijos terapeutė ir rašytoja dr. Jūratė Sučylaitė ir psichologė-psichoterapeutė Donata Grakauskaitė-Šličienė. Lektorės apžvelgė skirtingus biblioterapijos taikymo metodus. D. Janavičienė auditoriją supažindino su biblioterapijos teorija, pasakų terapija ir jos taikymo metodais. R. Derenčienė pristatė terapinį ir kūrybinį rašymą. J.Sučylaitė kalbėjo apie poezijos terapiją, jos ypatumus. D. Grakauskaitė-Šličienė supažindino mokymų dalyvius su Lietuvių tautosaka biblioterapijoje bei ryšio užmezgimą su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis.

Šie mokymai susideda iš keturių dalių ir yra tęstiniai. Lektoriai dalinosi ilgamete patirtimi, kaip biblioterapijos metodai padeda dirbant su asmenimis, kenčiančiais nuo įvairių psichologinių sutrikimų, gyvenimiškų problemų. Biblioterapijos nauda – grupiniai susitikimai ir buvimas kartu, kurie padeda išgyventi tam tikras sunkias situacijas susiklosčiusias gyvenime.

Mokymo dalyviai sužinojo apie biblioterapijos rūšis: klinikinę, reabilitacinę, kurios taikomos šalia medicininio gydymo, esant psichologinėms problemoms. Šių terapijų esmė – dėmesio nukreipimas nuo susidariusių psichologinių sunkumų. Trečioji terapijos rūšis, XX amžiaus biblioterapija, – edukacinė, pasižyminti žiniomis, patyrimais ir jausmais. Ji ir buvo taikoma mokymų metu.

Biblioterapijos sritys yra skirstomos į pasyviąją ir aktyviąją, abi šios sritys dažnai taikomos ir bibliotekose, biblioterapijos užsiėmimuose. Svarbu paminėti, kad biblioterapija yra universali, ją galima taikyti vaikams ir suaugusiems.

Praktinių užsiėmimų metu mokymų dalyviai išbandė biblioterapijos metodus – kūrė pasakas ir jas analizavo su auditorija. Dalyviai susipažino su giluminio skaitymo metodu, užsiėmė terapiniu ir kūrybiniu rašymu. Taip pat išbandė poezijos terapiją, patys kūrė eiliuotus tekstus laisvo rašymo principu, sužinojo grupinių terapijų taikymo aspektus.

Dėkojame lektorėms už suteiktas teorines ir praktines žinias. Projektas įdomus, prasmingas bei aktualus bibliotekininko darbe.Tikimės, kad įgytos naujos žinios prisidės prie kiekvieno iš mokymų dalyvių tobulėjimo profesinėje srityje.