2019 m. kvalifikaciniai renginiai

Tarptautinis seminaras „Paslaugų negalią turintiems asmenims plėtra: sėkmingas bibliotekos ir visuomenės dialogas“

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka spalio 10 dieną organizavo tarptautinį seminarą ,,Paslaugų negalią turintiems asmenims plėtra: sėkmingas bibliotekos ir visuomenės dialogas“.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vyriausioji specialistė Gražina Lamanauskienė, tardama įžanginį žodį, įvardino jau įgyvendintas veiklas, skirtas tobulinti bibliotekų teikiamas paslaugas asmenims, turintiems negalią. Minėjo, kad per pastaruosius metus buvo modernizuotos interneto svetainės, pritaikytos neįgaliesiems vartotojams, įrengtos funkcionalios edukacinės erdvės, kuriamos naujos virtualios paslaugos negalią turintiems vaikams ir jų tėvams. Mezgant bendradarbiavimo ryšius per 2018 metus buvo surengta 300 edukacinių-kultūrinių renginių, skirtų negalią turintiems bibliotekų vartotojams, kvalifikacinių seminarų bibliotekų specialistams. Taip pat stiprinamos partnerystės su įstaigomis, atstovaujančiomis neįgaliųjų interesus, specialiosiomis mokyklomis, kurių pagrindu įgyvendinami nauji projektai padeda neįgaliuosius įtraukti į visapusišką kultūrinį gyvenimą.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė savo pranešime pristatė veiklas, įgyvendinamas Panevėžio ir Utenos regiono bibliotekose nuo 2017 metų, kuriomis siekiama socialinę atskirtį patiriančius vartotojus įtraukti į prasmingo laisvalaikio, mokymosi visą gyvenimą veiklas, naudojant Kultūros ministerijos finansavimą, skirtą paslaugų prieinamumui negalią turintiems gyventojams plėtoti. Įgyvendindamos veiklas bibliotekos bendradarbiauja su vaikų, jaunimo bei suaugusių neįgaliųjų centrais, specialiosiomis mokyklomis ir laisvalaikio užimtumo centrais. Bendradarbiaudamos su partneriais organizuoja parodas, edukacijas, įgyvendina bendrus projektus ir kuria naujas erdves, pritaikytas neįgaliesiems bibliotekų vartotojams.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės centro vadovė dr. Rasa Januševičienė pranešimą pradėjo apžvelgdama LR ir tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius teisinę bazę, skirtą neįgaliesiems žmonėms. Pažymėjo, kad 8,5 proc. Lietuvos gyventojų turi negalią (PSO duomenimis). Pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvoje daugėja autizmo spektro negalią turinčių vaikų, todėl ypač svarbu, kad bibliotekos orientuojasi į naujų veiklų kūrimą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą. Pranešime dalinosi geraisiais pavyzdžiais, kaip kultūros turinio prieinamumas pritaikomas viešosiose erdvėse: kino teatruose, muziejuose, dramos teatruose. Minėjo, kad poreikis neįgaliesiems spektaklius stebėti su garsiniu vaizdavimu didėja. Šiuo metu Lietuvoje yra 13 spektaklių, kuriuos gali stebėti regos negalią turintys asmenys.

Švedijos Mjölby bibliotekos direktorė Anya Feltreuter pranešime „Biblioteka visiems! Įtrauktis ir paslaugų prieinamumas Švedijos viešosiose bibliotekose“ pristatė bibliotekos veiklas ir jų prieinamumą visiems miesto gyventojams. Direktorė nurodė, kad bibliotekoje nėra jokių apribojimų: vartotojai paslaugomis gali naudotis 24 valandas per parą, jokių delspinigių sistemos, viskas bibliotekoje yra nemokama, siekiant pritraukti kuo daugiau lankytojų, imigrantų, skatinti juos turiningai leisti laisvalaikį ir domėtis literatūra. Bibliotekininkai du kartus per savaitę lankosi pataisos įstaigose, pristato knygas norintiems skaityti literatūrą. Neįgaliesiems asmenims biblioteka sukūrė naują paslaugą ,,Knygos pakeliui“, žmonėms, kurie negali pasiekti bibliotekos, knygos pristatomos į namus ar neįgaliųjų priežiūros įstaigas. Taip pat vyksta specialios ekskursijos po biblioteką autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, šios paslaugos pavadinimas – ,,VIP turai“. Bibliotekos direktorės teigimu, ši paslauga naujiems bibliotekos vartotojams padeda atsikratyti baimės naudotis biblioteka Šių metų lapkritį biblioteka organizuos ,,Pride week“ solidarumo akciją, šią idėją įgyvendins bendradarbiaudama su miesto socialiniais darbuotais. Direktorė teigia, kad tai puiki iniciatyva paskatinti miesto gyventojus atkreipti dėmesį žmogaus teises.

Serbijos Belgrado miesto bibliotekos direktorė Jasmina Ninkov pranešime „Biblioteka visiems! Bibliotekos vaidmuo kuriant įtraukią bendruomenę. Programos ir paslaugos neįgaliesiems Belgrado miesto bibliotekoje ir kitose Serbijos bibliotekose“ kalbėjo apie Serbijos bibliotekų funkcijas, bibliotekų plėtrą, centralizuotą bibliotekų tinklą. Viena iš populiariausių šios bibliotekos paslaugų – skaitmeninio raštingumo mokymai, kuriuos veda apmokyti bibliotekų specialistai. Ši biblioteka aktyviai rūpinasi neįgaliaisiais, todėl teikia įvairias paslaugas judėjimo, jutimo, regėjimo, psichikos ir fizinę negalią turintiems gyventojams. Paslaugos neįgaliesiems bibliotekos vartotojams yra suskirstytos į šias sritis: fizinė prieiga prie pastatų vartotojų aptarnavimo punktų; intelektuali įranga prie informacijos laikmenų turinio; virtuali prieiga vartotojams, kurie fiziškai negali pasiekti bibliotekos. Pranešime taip pat buvo pristatytos sritys, kurias biblioteka yra numačiusi tobulinti: užtikrinti erdvių prieinamumą neįgaliesiems, plėsti fondą, skirtą intelektinę negalią turintiems vartotojams, ugdyti darbuotojų suvokimą apie neįgaliuosius bibliotekų vartotojus ir jų poreikius. Belgrado biblioteka – visiems prieinama, socialiai atsakinga, teikianti visuomenei interaktyvias paslaugas, kurios padėtų lavinti vartotojų turimus įgūdžius.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė kalbėjo apie neįgaliųjų dalyvavimą kultūriniame gyvenime. Pasakodama apie savo patirtį, įvardino kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalieji asmenys, atvykdami į viešąsias erdves. Tik maža dalis šių erdvių yra pritaikytos įvairias negalias turintiems asmenims, todėl vis dar juntama diskriminacija neįgaliųjų atžvilgiu. G. Žemaitaitytė pateikė pavyzdžius, rekomendacijas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad viešųjų įstaigų prieinamumas būtų patogesnis negalias turintiems gyventojams. Pristatymo metu išskyrė juntamus įvairius socialinius barjerus ir lygiavertiškumo trūkumą kasdienėse situacijoje. Informaciniame filmuke seminaro dalyviai pamatė iššūkius, su kuriais neįgalieji susiduria kiekvieną dieną. Baigdama pranešimą G. Žemaitaitytė linkėjo toliau plėtoti bendradarbiavimą ir įsiklausyti į vieni kitų pastabas, kad kartu galėtume pasiekti rezultatų, kurie padėtų užtikrinti visapusišką neįgaliųjų integraciją į kultūrinį laisvalaikį.

Panevėžio jaunuolių dienos centro direktorė Lina Trebienė pristatė šio centro lankytoją Dimą Burlak, turintį intelekto negalią. Dima dalinosi patarimais, kaip biblioteka galėtų tapti draugiškesnė pasitelkiant daugiau vizualizacinių priemonių. Kartu su centro direktore demonstravo knygas su piktogramomis, kurios vaizdžiai paaiškina intelekto negalią turinčiam asmeniui apie knygos turinį, ir kvietė į bibliotekos fondą įtraukti skaitinių, pritaikytų intelektinę negalią turintiems gyventojams. Seminaro dalyviai turėjo galimybė sudalyvauti Panevėžio jaunuolių dienos centro lankytojų surengtoje gausioje rankdarbių mugėje, kurioje taip pat buvo vaišinami pačių centro lankytojų virta solidarumo kava.

Neuroedukologė Rėda Grigaitienė pristatė neuroedukaciją ir metodus, kuriais galima įvykdyti pokyčius kasdienybėje, įžvelgiant galimybes, kaip padėti sau ir kitiems. Neuroedukacijos uždaviniai: socialinio, emocinio ir dvasinio intelektų ugdymas. Neuroedukacijai vykdyti pasitelkiami dailės terapijos metodai, kurie padeda žmogui atsipalaiduoti ir susitelkti į savo pasąmonę. Pranešimo metu buvo pristatyti įvairūs vizualizacijos pratimai, kurie padeda atgauti emocinį balansą. Taip pat buvo pateiktos rekomendacijos, kaip padėti sau ir aplinkiniams atkuriant ryšį su savimi, kolegomis ir šeimos nariais. Neuroedukacijos metu seminaro dalyviai išmoko metodų, kaip atsikratyti negatyvių minčių, atsipalaiduoti ir siekti pozityvumo.

Visiems seminaro pranešėjams norime dar kartą padėkoti už suteiktą vertingą informaciją, padėsiančią bibliotekų specialistams geriau pažinti gyventojus, patiriančius socialinę atskirtį.

Tarptautinis seminaras buvo organizuotas iš Kultūros ministerijos finansuotos priemonės, skirtos Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybių viešųjų bibliotekų teikiamų paslaugų prieinamumui negalią turintiems gyventojams plėtoti, lėšų.

Dima Burlak, Lina Trebienė, Eglė Gudžinskienė. Kaip bibliotekai tapti draugiška proto negalios asmeniui? Video

lrkm-logo

Seminaras „Kultūros paveldo objektų skaitmeninimas: atranka ir teisių valdymas“

Spalio 15 d. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko seminaras „Kultūros paveldo objektų skaitmeninimas: atranka ir teisių valdymas“ pagal projektą „Skaitmeninių išteklių valdymo kompetencijų stiprinimas atminties institucijose“.

Dalyvauti seminare atvyko Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Biržų, Panevėžio miesto ir rajono bei Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekų specialistai.

Seminaro tikslas – pristatyti pagrindinius kultūros paveldo objektų atrankos skaitmeninimui principus, apimančius praktinius ir teisinius aspektus. Lektoriai – advokatė Jurga Gradauskaitė ir UAB „Dizi“ vadovas Juozas Markauskas. Juozas Markauskas ir Jurga Gradauskaitė aptarė objektų atrankos, teisių valdymo, teisių nustatymo ir kt. klausimus. Seminaro metu didelis dėmesys buvo skiriamas praktinių užduočių atlikimui. Šios užduotys padėjo geriau suprasti teorinę medžiagą, sprendimų priėmimo ir gebėjimo dirbti komandoje įgūdžius.

Panevėžio regiono bibliotekų specialistų kvalifikacinis vizitas į Latvijos viešąsias bibliotekas

Vizitų į bibliotekas tikslai:

Susipažinti su pasakojimo metodu, kurį šios bibliotekos taiko jau ne vienerius metus ir perimti gerąją patirtį;pasidalinti patirtimi aptarnaujant neįgaliuosius ir socialinę atskirtį patiriančius lankytojus;pasidomėti Latvijos bibliotekų įdirbiu dalyvaujant 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programoje, kalbėtis su bibliotekomis dėl partnerystės šioje programoje sekančiame finansavimo periode; dalyvauti ekskursijose po bibliotekas.

Nuotoliniams mokymams – žalia šviesa

Nuotoliniai mokymai – puiki galimybė neišėjus iš namų ar darbo vietos  gauti reikiamų žinių.

Š. m. kovo 25 dieną prasidėjo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Regioninio skaitmeninimo skyriaus  organizuojami nuotoliniai mokymai  internetu  „Nemokamos debesų kompiuterijos paslaugos ir jų taikymo galimybės bibliotekose” bibliotekų specialistams. Šiuo metu sėkmingai nuotoliniu būdu studijuoja Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios  bibliotekos, Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Molėtų rajono savivaldybės bibliotekos, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos, Biržų  „Aušros“ mokyklos, Zarasų rajono viešosios bibliotekos, Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos, Pasvalio M. Katiliškio viešosios bibliotekos darbuotojai. Taip pat – keturi Panevėžio apskrities Grabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai.

Nuotoliniais mokymais siekiama kelti darbuotojų kvalifikaciją informacinių technologijų srityje, išplečiant mokymo ir mokymosi galimybes,  įsisavinant naujas technologijas bei mokymo/si metodus.

Kursas patalpintas atviro kodo mokymosi platformoje „Moodle”, kurią administruoja LNB. Ji veikia 24/7 valandas per savaitę. „Moodle” mokymosi platforma yra pripažinta pedagoginiu požiūriu viena lanksčiausių virtualaus mokymo aplinkų, plačiai naudojama pasaulio ir Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Sveikiname besimokančius kolegas ir linkime neišsenkančios motyvacijos studijuojant!

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos specialistai pradėjo pavasarinių mokymų ciklą Panevėžio regiono bibliotekų specialistams

2019 m. kovo 14 d. pirmieji į stažuotę „Knygų konservavimo (atkūrimo) galimybės bibliotekose“ atvyko Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos specialistai. Šios stažuotės tikslas – supažindinti dalyvius su profesionaliomis priemonėmis ir darbo eiga, siekiant išsaugoti senesnes ar skaitytojų nuolat skaitomas knygas. Mokymų metu dalyviai gauna žinių apie knygos kilmę, jos sudėtį, popierių, susipažįsta su specifinėmis restauratoriaus darbo priemonėmis ir medžiagomis, įvairiomis konservavimo (atkūrimo) galimybėmis. Stažuotę veda bibliotekos Informacinių išteklių valdymo skyriaus dokumentų restauratorės Jurgita Stankaitytė ir Laima Charmanskienė. Numatytos 5 stažuotės, kuriose dalyvaus bibliotekų specialistai iš Anykščių, Biržų, Rokiškio ir Panevėžio rajonų savivaldybių viešųjų bibliotekų.

Kovo-balandžio mėnesiais bibliotekos specialistai vykdys mokymus pagal 6 mokymų programas: „Projektų rengimas. Praktika“ (lektorė Laima Butkūnienė), „Virtualių parodų kūrimas nemokamais Google įrankiais“ (lektorė Jovita Verbickienė), „Skrajučių, plakatų ir vizitinių kortelių maketavimas su atvirojo kodo programa „Inkscape“ (pradžiamokslis)“ (lektorė Toma Apynytė-Kirslienė), „ Rankraščių fondų tvarkymas ir katalogavimas“ (lektorės Audronė Palionienė ir Sigita Marcinkevičienė), „Bibliotekininkystės pradžiamokslis“ (lektorė Rūta Juzėnienė), „Darbas su atvirojo kodo dokumentų maketavimo programa „Scribus“ (lektorius Aivaras Neimontas).

Apskrities bibliotekos specialistai vyks į Rokiškio, Molėtų, Anykščių, Biržų, Zarasų, Pasvalio, Ignalinos rajonų savivaldybių viešąsias bibliotekas ir surengs mokymus bibliotekų specialistams. Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių viešųjų bibliotekų specialistai mokysis apskrities bibliotekoje. Vyks nuotoliniai mokymai „Nemokamos debesų paslaugos ir jų taikymo galimybės bibliotekose“ (mokymų kuratorė Jovita Verbickienė).

Pavasarinių mokymų metu numatoma surengti 36 mokymus, kurie truks 152 val.

Seminaras „Skaitmeninės erdvės iššūkiai bibliotekininkų darbotvarkėje“

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka pakvietė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto specialistus ir Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų darbuotojus į seminarą, kurio metu nagrinėti „Skaitmeninės erdvės iššūkiai bibliotekininkų darbotvarkėje“. VU Komunikacijos fakulteto lektoriai pasidalino įžvalgomis apie skaitmeninių technologijų reikšmę socialinės atskirties mažinimo srityje, apie pasikeitusius raštingumo rodiklius, apie paieškos sistemų įdomybes ir rizikas, apie skaitmenines knygas ir jų išskirtinius bruožus.

VU Komunikacijos fakulteto skaitmeninių medijų laboratorijos specialistė doc. dr. Zinaida Manžuch skaitė pranešimą apie „Skaitmeninės atskirties mažinimą viešųjų bibliotekų darbotvarkėje“. Z. Manžuch pabrėžė, jog skaitmeninės technologijos šiuolaikinėje visuomenėje ypač svarbios dėl kelių priežasčių. Pirma, skaitmeniniai įgūdžiai tampa nauju raštingumo rodikliu, antra, skaitmeninė atskirtis gali „išprovokuoti“ kitas nelygybės formas. Pavyzdžiui, skaitmeninių įgūdžių trūkumas gali sutrukdyti darbo paiešką, galimybę gauti didesnes pajamas. „43 proc. europiečių neturi pakankamai gebėjimų naudotis internetu. Bibliotekų vaidmuo – mažinti šią atskirtį“, – teigė Z. Manžuch. Pranešėja atskleidė įdomių faktų apie interneto vartotojų pomėgius. Z. Manžuch informavo, jog net 68 proc. vartotojų naudojasi internetu informacijos apie prekes ir paslaugas paieškai ir tik 22 proc. – mokymosi tikslais. Šie ir kiti pavyzdžiai parodo, kad „masiški“ šiuo metu Lietuvoje taikomi sprendimai netinka, nes kiekvienas vartotojas turi skirtingus poreikius, todėl skaitmeninės atskirties mažinimas turėtų prasidėti nuo žmonių poreikių pažinimo ir individualių sprendimų taikymo. Kaip vieną iš skaitmeninės atskirties mažinimo būdų VU Komunikacijos fakulteto specialistė pristatė bibliotekų bendradarbiavimą su ne pelno siekiančiomis organizacijomis, nes atlikti tyrimai parodė, kad tokios organizacijos inovatyvios ir lanksčios, o partnerių tinklo plėtra yra tinkamas būdas kurti kokybiškas paslaugas. Pranešėja pabrėžė, kad siekiant sumažinti skaitmeninę atskirtį, svarbiausia sužadinti visuomenės motyvaciją, smalsumą, sukelti nuostabą inovatyviais mokymo ir paslaugų sprendimais, ugdyti ilgalaikį lankytojų interesą.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro specialistas asist. dr. Vincas Grigas skaitė pranešimą intriguojančiu pavadinimu „Požeminiai garažai Google karalystėje“. Pranešėjas atskleidė, kokie yra Lietuvos interneto vartotojų paieškos sistemų naudojimo ypatumai. Pavyzdžiui, „Ko lietuviai labiausiai bijo?“, “Ką lietuviai labiausiai myli?“, „Kuriame Lietuvos regione gyvena daugiausiai besidominčių katėmis?“ – pasak V. Grigo, visa tai galima sužinoti pasidomėjus „Google“ paieškos sistemų rezultatais. Pasak V. Grigo, apklausos ir tyrimai parodo, kad internetas ir medijos vartotojams sudaro neigiamą įspūdį apie pasaulį: „Gyvename iškreiptame pasaulėvaizdyje“, – teigė V. Grigas. Pranešėjas skatino atkreipti dėmesį į savo asmeninių duomenų saugumą internete, domėtis saugesnėmis paieškos sistemų alternatyvomis ir pabrėžė, jog bibliotekininkas galėtų tapti svarbiausiu patarėju informacijos paieškos klausimais, tereikia patiems tuo tikėti.

VU Komunikacijos fakulteto skaitmeninių medijų laboratorijos specialistas, doc. dr. Arūnas Gudinavičius kvietė atsakyti į klausimą „Ar skaitmeninės knygos kvepia?“. Pranešėjas pristatė skaitmeninių knygų tipus, vartotojų įpročius jomis naudojantis, skaitmeninių knygų reikšmę ateityje, skaitmeninių knygų privalumus ir trūkumus. Klausytojai galėjo išsakyti savo mintis, ko jiems trūksta skaitant skaitmeninius leidinius. Dalyviai vieningai nurodė, kad skaitmeninės knygos nesuteikia lytėjimo malonumo, dažnai neturi iliustracijų, popieriaus kvapo. Pranešėjo išvada pozityvi: „Kalbant apie skaitmenines knygas, kuo labiau susipažįstame su objektu, tuo mažiau jame ko nors pasigendame, tuo daugiau privalumų įžvelgiame. Svarbu atsižvelgti į situaciją ir pasirinkti tinkamą įrankį – popierinę ar skaitmeninę knygą“, – sakė doc. dr. A. Gudinavičius. Pranešėjas palinkėjo skaityti įvairaus formato ir įvairaus turinio knygas.

Seminarą apibendrino Bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė, linkėdama, kad įstaigų bendravimas virstų bendrais darbais, projektais. Seminaro metu nagrinėti klausimai turėtų tapti įdomiomis temomis apmąstymams bibliotekininkų darbotvarkėje ir vertinga medžiaga bibliotekų paslaugų tobulinimui.

Megana Pesse
Kultūrinės veiklos vadybininkė
Nuotraukos Irminos Girnienės

Seminaras Panevėžio regiono bibliotekų specialistams „Suaugusiųjų švietimo patirtis Europos viešosiose bibliotekose 2018–2019 m.“

2017–2019 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka įgyvendina „Erasmus+“ programos finansuojamą projektą „Tarptautinė kvalifikacija novatoriškoms bibliotekų idėjoms 2“ . Projektas vykdomas suaugusiųjų švietimo kategorijoje. 2018 m. įvyko du vizitai į pažangias Europos viešąsias bibliotekas – Kelno viešąją biblioteką Vokietijoje ir Rijekos viešąją biblioteką Kroatijoje. Trečiojo darbo stebėjimo vizito metu 2019 m. bibliotekos darbuotojai lankėsi Nyderlandų Amsterdamo miesto viešojoje bibliotekoje.

Š. m. birželio 11 d. bibliotekoje Panevėžio regiono specialistams surengtas seminaras „Suaugusiųjų švietimo patirtis Europos viešosiose bibliotekose 2018-2019 m.”, kurio metu PAVB bibliotekininkai dalijosi darbo stebėjimo vizitų metu perimta gerąja pažangių Europos bibliotekų patirtimi. Apibendrinti projekto rezultatai, pasidžiaugiant įgyvendintomis novatoriškomis idėjomis, kurias darbo stebėjimo vizitų dalyviai parsivežė iš tarptautinių stažuočių.

Savo pranešimuose trijų darbo stebėjimo vizitų dalyviai atskleidė kiekvienos aplankytos bibliotekos stiprybes suaugusiųjų švietimo srityje. Daugiausia kalbėta apie mokymosi visą gyvenimą galimybes, darbą su socialiai jautriomis visuomenės grupėmis, skaitmeninės atskirties mažinimą. Kelno viešosios  bibliotekos gerąją patirtį apžvelgusi Irmina Girnienė pasakojo apie tai, kaip Vokietijos bibliotekininkai skaitymo skatinimą sieja su imigrantų integracija, mokymusi visą gyvenimą, bendruomeniškumu, laisvalaikiu. Pranešėja akcentavo sėkmingas Kelno bibliotekos iniciatyvas buriant šeimas laisvalaikiui bibliotekoje, Vokietijos visuomenės geranorišką iniciatyvą padėti kitataučiams sėkmingai integruotis į vietos bendruomenę. Su Kelno bibliotekos projektais, skatinančiais socialinę įtrauktį ir mažinančiais socialinę atskirtį, supažindino Virginija Švedienė, papasakojusi apie bibliotekos teikiamas galimybes mokytis vokiečių kalbos, tobulinti savo rašymo ir skaitymo įgūdžius. Irminos ir Virginijos pranešimuose akcentuota Kelno bibliotekos sėkmingai įgyvendinama savanorystės idėja bei platus partnerių tinklas.

Apie vizitą Rijekos bibliotekoje kalbėjusi Greta Ratkutė vieną po kitos vardijo Kroatijos kolegų sukurtas, sėkmingai veikančias veiklas bei paslaugas: knygų ir pomėgių klubus, „Verslo kampo“ projektą, ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelniusį internetinį žurnalą, kurio turinį kuria miesto bendruomenė, gilias tradicijas turinčią mobilios bibliotekos paslaugą, „American Corner“ projekto iniciatyvas, aktyvią ir kūrybišką savanorių veiklą. Greta džiaugėsi, jog Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Rijekos viešoji biblioteka po darbo stebėjimo vizito pasirašė bendradarbiavimo sutartį. 2020 m. pavasarį į tokį pat darbo stebėjimo vizitą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje atvyksta kolegos iš Rijekos viešosios bibliotekos. Šią galimybę jiems suteiks neseniai laimėtas Erasmus+ programos projekto finansavimas.

Malvina Zimblienė ir Megana Pesse seminaro dalyviams papasakojo apie ką tik įvykusį darbo stebėjimo vizitą Amsterdamo viešojoje bibliotekoje. Pranešėjos gyvai dalijosi įspūdžiais apie įvairių paslaugų ir veiklų gausą vienoje didžiausių Europos viešųjų bibliotekų, ypač akcentuodamos specialią erdvę mokymuisi ir darbui, kalbų mokymosi galimybes, ypatingą dėmesį socialiai jautrioms visuomenės grupėms, sėkmingas bibliotekos partnerystes su kitomis institucijomis. Malviną ir Meganą ypač sudomino paveikus Amsterdamo bibliotekos darbuotojų savo įstaigos paslaugų viešinimas. Pranešėjos siūlė perimti šią idėją ir skatino plėtoti ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Panevėžio regiono bibliotekų specialistams taip pat buvo pristatyta Norvegijos viešųjų bibliotekų patirtis socialinės įtraukties ir integracijos srityje. Apie tai kalbėjo PAVB bibliotekininkė Virginija Švedienė, kuri š. m. gegužės mėn. vyko į Erasmus+ programos tarptautinio bendradarbiavimo veiklos pažintinį vizitą Bergene. Virginija papasakojo apie svarbų Norvegijos viešųjų bibliotekų vaidmenį lengvinant imigrantų integraciją, skatinant mokymosi visą gyvenimą procesą. Akcentuotas viešosios bibliotekos kaip vietos susitikimams bei nepriklausomos erdvės debatams vaidmuo.

Seminaro pabaigoje projekto „Tarptautinė kvalifikacija novatoriškoms bibliotekų idėjoms 2“ koordinatorė Laima Butkūnienėapibendrino projekto veiklas. Pastarasis projektas buvo 2014-2016 m. vykdyto analogiško projekto  tęsinys, tad pasidžiaugta visomis abiejų projektų metu sėkmingai įgyvendintomis idėjomis. Pranešėja pažymėjo, kad vizituose dalyvavę PAVB darbuotojai tapo dar labiau motyvuoti, įgijo specialių kompetencijų (mokymo gebėjimų, užsienio kalbos įgūdžių), ėmė dar glaudžiau bendradarbiauti įstaigos viduje. Pasidžiaugta ypač suaktyvėjusia savanorių veikla bibliotekoje, bendradarbiavimu su Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga, Panevėžio Šv. Juozapo globos namais. Pažymėta, jog suaktyvėjo bibliotekos paslaugų viešinimas: PAVB bibliotekininkai dalyvauja renginiuose miesto aikštėse, knygų mugėse ir parodose. Laima akcentavo, kad įgyvendintų projektų dėka bibliotekoje padaugėjo bendruomenių iniciatyvų, įsikūrė nemažai pomėgių klubų,  parengta kokybiškų edukacinių programų. Neabejotina projekto įtaka tarptautinei bibliotekos veiklai ir ryšiams: užsienio bibliotekų kolegos geranoriškai konsultuoja ir mielai dalijasi savo profesine patirtimi, biblioteka įsitraukė į Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninės platformos  Epale veiklą, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kroatijos Rijekos biblioteka.

Arnualdo Dalindos nuotraukos

Virginija Švedienė
PAVB Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

Mokymai viešųjų bibliotekų darbuotojams skaitymo skatinimo kompetencijoms gerinti

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė mokymus viešųjų bibliotekų darbuotojų kompetencijoms skaitymo skatinimo srityje gerinti. Pirmasis kvalifikacinis renginys buvo organizuotas š. m. gegužės 23 d. Panevėžio regiono viešųjų bibliotekų specialistams ir vyko Pasvalio krašto muziejuje. Seminarą „Ankstyvasis skaitymas: teorija ir praktika“ organizavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas.

Edukologijos mokslų dr. Vaiva Schoroškienė savo pranešime „Skaitome su vaikais iki 7 metų: kaip sudominti vaikus ir jų tėvus knyga ir skaitymu“ kalbėjo apie tai, kaip išsiugdomas įprotis skaityti, plačiai aptarė išorinę ir vidinę skaitymo motyvaciją. Lektorė nuodugniai išnagrinėjo skirtingų amžiaus grupių vaikų suvokimo skirtumus, kuriuos  būtina žinoti dirbant su tam tikro amžiaus vaikais. Daug dėmesio skirta vaikų, tėvų ir bibliotekininkų ištekliams, padedantiems ugdyti skaitytoją, pateiktos pagrindinės skaitytojo ugdymo strategijos.

Menotyrininkė dr.  Jolita Liškevičienė skaitė pranešimą „Paveikslėlių knygos – ankstyvojo skaitymo pranašai“. Lektorė supažindino su paveikslėlių knygų klasifikacija, aiškino, kaip skaitomos tokios knygos, pateikė geruosius tokio tipo knygų pavyzdžius.

Didelio susidomėjimo sulaukė lektorės Kristinos Savickytės pranešimas „Skaitymas su ikimokyklinukais: praktiniai bibliotekininkų mokymai“. Seminaro dalyviai sužinojo, kas trukdo ir kas gali padėti kūrėjui – bibliotekininkui, renginio organizatoriui, kokie sėkmingo renginio garantai, kaip pasiruošti užsiėmimui, kokia turėtų būti jo struktūra. Lektorė pasidalino patirtimi, kokius metodus naudoja dirbdama su vaikais iki 3 metų amžiaus, o kokie tinkami darbui su 4–6 metų vaikais, pateikė naudingų veiklas iliustruojančių praktinių pavyzdžių.

Bibliotekininkams, dirbantiems su vaikais, seminaro temos buvo aktualios, pranešimai – įdomūs, o praktiniai mokymai – ypač naudingi. Išgirstą informaciją pritaikius praktikoje, užsiėmimai ir renginiai vaikams bibliotekose neabejotinai taps profesionalesni, įvairesni ir labiau sudomins mažuosius lankytojus.

Projekto vykdytojas

LNB logo

Projekto partneris

PAVB logo