Seminaras, skirtas Norvegijos konstitucijos 200-osioms metinėms

„Norvegijos konstitucijai – 200 (1814–2014)“

Š.m. rugsėjo 18 d. (ketvirtadienį) 14 val. bibliotekos (Respublikos g. 14) konferencijų salėje vyks Norvegijos Karalystės Lietuvoje ambasados rengiamas seminaras „Kaip gali konstitucija neišvengiamai senti ir kartu išsaugoti aktualumą?“, jo prelegentai – rašytojas ir redaktorius Per Egil Hegge ir VDU prof., dr. Mindaugas Jurkynas.

Renginio partneriai – VĮ Baltoskandijos akademija ir Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.

Seminaro programa

Šio seminaro metu bus pristatyta ir rugsėjo 4–30 d. konferencijų salėje eksponuojama Norvegijos Karalystės Lietuvoje parengta plakatų paroda „Norvegijos konstitucijai – 200 (1814–2014)“. Penkiolikoje parodos plakatų atspindimi esminiai įvykiai, susiję su šia kiekvienam norvegui labai svarbia data.

Nacionalinė diena, kai švenčiamos konstitucijos metinės, Norvegijoje kasmet tampa viena didžiausių metų švenčių – gatvės skęsta vėliavėlių jūroje, moterys puošiasi savo regiono tautiniais kostiumais ir net mažiausiuose miesteliuose vyksta vaikų bei orkestrų eisenos. Osle pro rūmus žygiuojančius keliasdešimt tūkstančių eisenos dalyvius tradiciškai iš balkono sveikina karališkosios šeimos atstovai, o atėjus vakarui linksmybes tęsia triukšmingiau nusiteikę abiturientai, šią dieną taip pat švenčiantys ir mokslų pabaigą.

Ši šventė gimė 1814 m., kai Eidsvolio miestelyje susirinkę norvegų tautos atstovai sukūrė savo konstituciją ir paskelbė atsiskiriantys nuo iki tol beveik 400 metų šalį valdžiusios Danijos. Nors norvegai ir nesugebėjo apginti nepriklausomybės – netrukus teko dar beveik šimtmečiui sudaryti uniją su Švedija – jie išsaugojo pagrindinį šalies įstatymą bei teisę švęsti jo sukūrimo dieną – Gegužės 17-ąją.

Ši data išliko tautos sąmonėje iki šiol ir šiandien minima ne tik prisimenant visus Norvegijos išsivadavimus – ir nuo Danijos, ir nuo Švedijos, ir nuo Vokietijos 1945-aisiais – bet kartu Norvegijos visuomenėje ji tapo vienu svarbiausių valstybingumo bei pilietinės vienybės simbolių, apimančių taip pat ir moderniąsias vertybes – demokratiją, socialinę lygybę, žmogaus teises bei taikos siekį.

Netgi valstybės himnu tapęs kūrinys „Taip, mes mylime šią šalį“ buvo sukurtas šios dienos penkiasdešimtmečio proga. Jį 1864 m. parašė Bjørnstjernė Bjørnsonas – Nobelio premijos laureatas, vienas žymiausių tautinių norvegų rašytojų bei visuomenės veikėjų, smarkiai prisidėjęs ir prie šios šventės tradicijų kūrimo.

Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.

Lankykitės!


Informaciją parengė
Vida Mikelevičiūtė
Menų centro vadovė
Tel. (8~45) 50 16 48