Knygoje Šventojo Sosto rūmų kapeliono, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino penktojo laipsnio ordino kavalieriaus, Katalikiškojo Prano Daunio fondo prezidento, buvusio Lietuvos katalikių moterų sąjungos kapeliono, buvusio Panevėžio apskrities policijos kapeliono, buvusio Panevėžio pataisos namų (moterų kalėjimo) kapeliono, ilgamečio (28 m.) Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebono, Panevėžio Šv. Juozapo senelių globos namų statytojo ir mecenato kunigo Juozapo Antanavičiaus (gim. 1930 balandžio 18 d.) – vaikystės, mokyklos ir studijų Kauno kunigų seminarijoje epizodai, prisiminimai iš kunigystės metų Panevėžyje, Antašavoje, Upytėje. Pasakojama apie gyvenimo kelyje sutiktus kilniadvasius žmones – kunigus ir pasauliečius. Džiaugiamasi žmonių gerumu vienas kitam, gražiais tarpusavio santykiais, Dievo stebuklais kasdieniame gyvenime. Atpasakojami žmogaus protu nesuvokiami kunigų patirti nutikimai. Prisimenami juokingi ir skausmingi kolūkių kūrimosi fragmentai. Šiurpu krečia ateizmo brukimo į žmonių sąmonę faktai.