Romeo ir Džiuljeta

Romeo ir Džiuljeta

Du vardai, tapę meilės istorijos sinonimu – „Romeo ir Džuljeta“ – tragiška, nuostabi, jaunatviška ir laikui nepavaldi Viljamo Šekspyro pjesė, kuri skaitoma, vaidinama, interpretuojama jau ne vieną šimtą metų.

Leidykla „Obuolys“ pristato naują nemarios pjesės leidimą – šiuolaikiško dizaino, minkštais viršeliais išleista knyga patogiai tilps ir į moksleivio kuprinę, ir papildys klasiką mėgstančio skaitytojo kolekciją.

„Romeo ir Džuljeta“ – iškiliausia visų laikų meilės istorija. Viljamo Šekspyro 1595 metais sukurta pjesė pasakoja apie dviejų jaunuolių meilę iš pirmo žvilgsnio ir jų priešiškai nusiteikusių šeimų konfliktą.

Puotoje susitikę Romeo ir Džuljeta pamilsta vienas kitą, o pasibaigus puotai Romeo išdrįsta nueiti prie Džuljetos namų ir prisipažinti, kad ją myli. Jis užtinka Džuljetą balkone, liejančią širdį apie savo meilę Romeo. Abu suplanuoja jau kitą dieną susituokti. Po vestuvių nakties Romeo tenka susikauti su Džuljetos pusbroliu ir Romeo jį nužudo. Dviejų šeimų – Kapulečių ir Montekių nesantaika pasiekia kulminaciją – Romeo ištremiamas iš Veronos. O Džuljetos tėvai ima planuoti jos vestuves su nusižiūrėtu jaunuoliu. Tačiau mergina surezga planą, kaip nuo šių vestuvių išsisukti. Tiesa, apie šį planą nieko nežinojęs Romeo pamano, kad nutiko blogiausia ir dviejų jaunų širdžių bendrystė baigiasi tragiškai…

Romeo ir Džuljetos istorijoje nekalta, trapi ir nieko nepaisanti jaunuolių meilė tampa atsvara ir tik dar labiau išryškėja žiaurių konfliktų, neapykantos, kruvinų žudynių fone. Ši istorija statyta turbūt visuose pasaulio teatruose – nuo mokyklos spektaklių iki didžiųjų scenų, pagal ją kurti kino filmai, miuziklai, istorija ne kartą interpretuota kituose literatūros, dailės, muzikos kūriniuose.

Šios Šekspyro pjesės pagrindas – legenda apie tragišką dviejų jaunuolių meilę, kuri yra itališkos kilmės ir ne kartą buvo naudota italų Renesanso rašytojų. Tiesa, Šekspyro pirmtakai kur kas didesnį dėmesį skirdavo likimo temai, o dviejų jaunuolių meilę traktuodavo kaip besaikį ir į pražūtį vedantį jausmą. Šekspyras dėl tragedijos kaltę vertė šeimų konfliktui, o Romeo ir Džuljetos meilę išaukštino ir poetizavo.

Viljamas Šekspyras (William Shakespeare, 1564–1616 m.) – anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas. Šekspyras laikomas vienu svarbiausių anglų ir Vakarų Europos rašytojų. Yra išlikusios 38 Šekspyro pjesės, 154 sonetai, du eiliuoti epai ir eilėraščių. Jo pjesės ir sonetai verčiami į daugybę pasaulio kalbų ir išlieka tarp skaitomiausių literatūros klasikos kūrinių.

V. Šekspyras augo pasiturinčioje šeimoje ir mokėsi „Gramatikos mokykloje“, kur buvo dėstomos lotynų ir graikų kalbos, retorika, logika, istorija. 1592 m. atvyko į Londoną, dirbo teatre, vaidino ir rašė. Manoma, kad teatre Šekspyras išbandė įvairias profesijas – buvo sufleriu, režisieriaus padėjėju, perdirbinėjo kitų rašytas pjeses, kol galiausiai pats pradėjo kurti dramos veikalus.

Iš anglų kalbos vertė Aleksys Churginas