Gyvulinio vagono langai užkalti, pro juos praspįsta tik plonyčiai šviesos ruoželiai ir patenka skurdūs oro gurkšniai, reikalingi visiems susigrūdusiems. Mūsų daug, visi parimę vienas į kitą. Oras tvankus, jame justi tvyrantis siaubas – nė vienas nenutuokiam, kas mūsų laukia traukiniui sustojus. Įsikimbu į ranką mamai, o mano dvynė sesuo Nora įsitveria tėvo. Kone po amžinybės..... Skaityti daugiau