Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė

Vaizdas be pavadinimo

Išsamiame parodos kataloge – įžanginis kuratoriaus Rodolphe Rapetti straipsnis „Terra incognita“. Jame R. Rapetti apžvelgia visos parodos dailininkus. Pasak parodos kuratoriaus, „Depresyvių būsenų vaizdavimas, ligotumo kultas, pakrikimas kaip aukščiausia jautrumo būsena (Rembo atrasta tema) mus dominančiu periodu persmelkė Baltijos šalių meną kaip boso partija, kai kada išsiskleidžianti keliuose svarbiausiuose darbuose“.

Kaip atskiras priedas prie parodos katalogo pridėtas neseniai mirusio ilgamečio Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio straipsnis „Skirtingi lietuviai Vilniuje istorijos akivaizdoje“. Straipsnyje apžvelgiami XIX a. pabaigos – XX a. pradžios istoriniai, politiniai, socialiniai, kultūriniai Vilniaus gyvenimo aspektai, veiksniai, lėmę vėluojančius meno procesus[4]. O. Daugelis straipsnyje akcentuoja pirmosios lietuvių dailės parodos 1907 m. ir tais pačiais metais įkurtos Lietuvių dailės draugijos svarbą. Tautinius motyvus XX a. pradžios lietuvių dailėje paskatino ir 1913 m. Vilniuje įvykusi Ferdinando Ruščico inicijuota liaudies meno ir smulkiųjų amatų paroda „Bazaras“.

Kataloge „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“ pristatytas kiekvienas parodos dailininkas ir po kelis dailininko darbus.

Visgi dailininkų dosjė skiriasi: vienuose jų bendrai apžvelgiama dailininko kūryba ir analizuojami kataloge publikuojami darbai (darbas), o kituose – tik konkretaus dailininko kūrinio pristatymas.

Iš: http://www.voruta.lt/nepazintu-simboliu-syda-praskleidus-apzvelgiant-baltijos-saliu-simbolizmo-dailes-paroda-bei-kataloga-laukines-sielos/