2014 m. Žalgirio mūšio muziejus Stembarke ir Danijos archeologijos draugija Harja, įsikūrusi Odenės mieste, susitarė dėl svarbaus lenkų ir skandinavų tyrimų projekto, kurio tikslas buvo ieškoti 1410 m. mūšio lauko arba laukų. Šioje knygoje „Ieškant 1410 m. Žalgirio mūšio lauko. Nauji 2014-2019 m. tyrimai su metalo ieškikliais“ aprašomas projekto tikslas, bendradarbiavimo aplinkynės bei jo pažanga ir, remiantis pradine dokumentacija, apibendrinamas išskirtinis projekto rezultatas.

Vokietijoje gyvenančio ir dirbančio švedų istoriko Profesoriaus Sveno Ekdahlio (gimė 1935 m.) ir 1410 m. įvykusio Žalgirio mūšio vardai jau daug dešimtmečių yra neatsiejami. Šiandien žymiausiu Žalgirio mūšio specialistu ir kompetentingiausiu tyrinėtoju pasaulyje laikomas mokslininkas gerai žinomas ir Lietuvoje. Bemaž prieš 60 metų, dar gūdžiais 1963-iaisiais, jis paskelbė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę ir jos vadovą Vytautą „reabilituojantį“ bei „lietuvių manevro“ lemtingą reikšmę Žalgirio pergalei liudijantį dokumentą. Šis paneigė lenkų kronikininko Jano Długoszo ir jį aklai sekusių tyrinėtojų teiginius apie lietuvių „pabėgimą“ iš mūšio lauko. Tai esmingai pakeitė pasaulio istoriografijos poziciją dėl lietuvių įtakos Žalgirio pergalei. Šios žinios bei kilusios diskusijos plačiajai Lietuvos visuomenei buvo pristatytos ir 2013 m. lietuvių sukurtame dokumentiniame filme „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ (režisierius Aleksandras Matonis).

Minint vieno garsiausių Europos vėlyvųjų Viduramžių mūšių 600 metų sukaktį, inicijuotas tarptautinis projektas, siekiant surasti Žalgirio mūšio vietą ar vietas ir patikrinti teiginį dėl kariuomenių išsirikiavimo, pasitelkus pažangias šių laikų technologijas bei metalo ieškiklius. Suburta mokslininkų komanda iš Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos tyrimus vykdė kelerius metus. 2019 m. pabaigoje Valdovų rūmų muziejaus išleista knyga yra Profesoriaus Sveno Ekdahlio ankstesnių rašytinių šaltinių tyrinėjimų sintezė, paremta ir pastarųjų metų tyrimų Žalgirio mūšio vietovėje duomenimis. Minėti tyrimai su metalo ieškikliais bei žemės radarais, taip pat žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai patvirtino anksčiau švedų istoriko keltas hipotezes apie kariuomenių išsirikiavimą prieš Žalgirio mūšį, tikslią pagrindinių kautynių ir kitų susirėmimų vietas, mūšio eigos subtilybes.

Gausiai nuotraukomis, žemėlapiais, schemomis iliustruota knyga išleista keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, vokiečių ir lenkų.

Vertėjai į lietuvių kalbą: Vydas Dolinskas, Živilė Mikailienė
Vertėjos į anglų kalbą: Pauline Bugler, Albina Strunga
Vertėjai į lenkų kalbą: Piotr Kisiel, Beata Piasecka
Vertėjas į vokiečių kalbą: Jürgen Buch