Neverkiau, iš pykčio ir nevilties akys degė, buvo sausos.„Kodėl kažkas tokio turėjo nutikti būtent man?” – pykau.– Šok! – išgirdau įsakmų Nikolo balsą, ištraukusį mane iš savigailos liūno.– Kur?– Nuo tilto!– Bet aš nemoku plaukti! – klykiau susiriesdama link kelių.Balsas buvo tarsi svetimas, persigandęs, isteriškas. Skruostus ir akis degino ledinis vėjas.„Pažadėjau tėčiui neprisidirbti, velniai rautų!..... Skaityti daugiau