Aukštųjų vertybių mokytojai, pirmajai bibliotekos vadovei Elžbietai Jodinskaitei – 145

Pirmosios panevėžio bibliotekos vadovės portretas

Šiais metais birželio 18 d. minime Elžbietos Jodinskaitės (1877 06 18–1951 05 03), pirmosios Panevėžio bibliotekos vadovės, 145 gimimo metus. Tai išskirtinė asmenybė: bibliotekininkė, filantropė, visuomenės veikėja, draudžiamos lietuviškos spaudos platintoja.

Prieš 100 metų Elžbieta Jodinskaitė buvo paskirta Panevėžyje prie „Aido“ kultūros draugijos įkurto (1921) Centrinio Valstybės knygyno Panevėžio skyriaus vedėja. Jos vadovaujama Panevėžio biblioteka buvo viena geriausių viešųjų bibliotekų tarpukario Lietuvoje. Bibliotekai su pertraukomis ji vadovavo nuo įkūrimo iki 1947 metų.

Švietėjas, lietuvybės žadintojas, teisininkas Motiejus Čepas prisiminimų knygoje „Molio Motiejaus užrašai“ (2007) jaunystės bičiulę Elžbietą apibūdina taip: „Elziutė Jodinskaitė iš stuomens ir iš liemens – daili panelė. Ji turtinga ir todėl ambicinga, jaučia savo vertę. Ji savarankiška, energinga iš prigimties. Juk jos tėvas, buvęs kaimietis ūkininkas, gal ir banko padedamas, iš bankrutavusių bajorų įsigijęs Švobiškio dvarą su palivarkais, matyt, buvo toksai kaip ir ji, energingas, sumanus praktikas. Ji atvira ir geros širdies, – gal tai iš motinos pusės. Ėjo gandas, kad Elziutė padedanti Gabrielei Petkevičiūtei-Bitei neturtėlių vaikus leisti į mokslus. Tas įvykis, kad ji buvo iš dvaro atvažiavusi į Rygą per Mintaują, į lietuvišką vakarą, ir grįždama užtruko Mintaujoj, savaime rodo jos patriotiškus ir širdies potroškius“.  

Jubiliejinių metų proga kviečiame su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojais bibliotekininke Albina Saladūnaite ir fotografu Giedriumi Zaura aplankyti Elžbietos Jodinskaitė tėviškę Švobiškyje Pasvalio rajone, paskaityti įžvalgų ir pasižvalgyti po atmintį saugančias vietas.

Už palydą esame labai dėkingi Švobiškio kaimo bibliotekos vadovei Rasai Kaveckienei.

„Šiais metais 100-metį švenčia iškilūs Lietuvos kultūros židiniai ir asmenybės: Lietuvos universitetas (dabar VDU), Meno mokykla (kurioje skulptūros meno iš Panevėžio vyrų gimnazijos vyko Juozas Zikaras), Lietuvos krepšinis, Panevėžio gimnazijos „Meno kuopa“, vadinta „Mažuoju Lietuvos universitetu“. Asmenybės, be kurių neįsivaizduojamas literatūros pasaulis, žmonių šviesa: profesorė Vanda Zaborskaitė, poetė Pranė Aukštikalnytė-Jokimaitienė, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, filmininkas Jonas Mekas, rašytojas Jonas Mikelinskas. Jie – Šiaurės Lietuvos vaikai! Ir mūsų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka su pirmąja direktore Elžbieta Jodinskaite (1877–1951).

Elžbietai Jodinskaitei birželio 18-ąją (sen. st. 6) būtų suėję 145-eri. Ji Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos bendraamžė, tokia pat kaip ir Marija – altruistė, aukštųjų vertybių mokytoja, labdarė. Jos pažinojo viena kitą.

E. Jodinskaitė Panevėžyje gyvena nuo 1921-ųjų metų, kai Panevėžio apskrities valdyba nusprendė prie „Aido“ kultūros draugijos įkurti Centrinio Valstybės knygyno skyrių (būsimą biblioteką), o kūrimosi darbams vadovauti pakvietė E. Jodinskaitę.

Veiklioji direktorė. Jos vardą randame visur. Ji – Panevėžio valstybinės vyrų gimnazijos labdarė ir Tėvų komiteto narė, Kalinių globos draugijos kasininkė, ilgametė „Žiburėlio“ draugijos rėmėja, savo lėšomis parėmusi ne vieną gimnazistą ir studentą.

Direktorės namai, kuriuos Sodų gatvėje nusipirko 1929-aisiais, atviri Panevėžio šviesuomenei ir jų vaikams. Čia – Bernardui Bučui įrengta studija, Kultūros erdvė, muzika, knygos, rožių kilimas, susitikimas ir šventės.

Iš kur visa tai? Elžbietos gimtinė Švobiškis. Ranka juk pasiekiamas! Važiuojam! 

Į Elžbietos šviesųjį vaikystės ir jaunystės pasaulį tėvų dvare, ant Mūšos skardžio – reto grožio vietovėn“.  

Albina Saladūnaitė