In memoriam: teatro ir kino aktorius Algirdas Paulavičius (1943–2020)

Nuotr. iš jp.lt Algirdas Paulavičius
Nuotr. iš jp.lt Algirdas Paulavičius

Netekome iškilaus Juozo Miltinio dramos teatro ir kino aktoriaus Algirdo Paulavičiaus (1943–2020).  Jis buvo tikras Teatro žmogus plačiąja prasme, ne tik kūręs įsimintinus vaidmenis, bet ir visą laiką juo gyvenęs. Legendinio režisieriaus Juozo Miltinio mokinys , eruditas, knygofilas A. Paulavičius buvo puikus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bičiulis, be kurio dalyvavimo neįsivaizduojamas renginys, skirtas jo Mokytojui, jo bendražygiams, kolegoms teatre ir kine.  Net tuomet, kai jau sunkiai sirgo, aktorius atvykdavo į bibliotekos renginius ir kalbėdamas apie teatrą, dalindamasis savo prisiminimais tarsi sužydėdavo, kiekvieną monologą paversdamas talentu žaižaruojančiu monospektakliu.

Itin glaudūs ryšiai A. Paulavičių siejo su Juozo Miltinio palikimo studijų centru, su kuriuo bendradarbiauti jis pradėjo nuo pat centro įsikūrimo. Buvo įdomus ir charizmatiškas renginių vedėjas bei įvairių projektų dalyvis. Jis vienas iš pirmųjų įsijungė į Juozo Miltinio palikimo studijų centro projektus. Dalyvavo projekte „Mano Miltinis“ (2000), vedė vakarus, skirtus J. Miltinio aplinkos žmonėms – dailininkams, rašytojams, aktoriams ir kitus. Paminėtini „Miltinis dailininkų akimis“, rašytojo ir dramaturgo Juozo Grušo 100-mečiui skirtas renginys „Laimingasis – tai aš“, pirmosios ekspozicijos „Juozo Miltinio gyvenimas ir teatras“, dailininko Broniaus Uoginto tapybos darbų parodos pristatymas ir kiti renginiai. Pasak šio centro vadovės Angelės Mikelinskaitės, A. Paulavičius buvo ne tik teatro aktorius, bet ir miesto kultūrinio gyvenimo neatsiejama dalis, tam tikras ženklas.

„Miltinis, nekalbant apie tėvus, tapo svarbiausiu žmogumi mano gyvenime. Jis mane formavo, rodė kryptį“, – viename interviu teigė A. Paulavičius, įkūnijęs legendinio režisieriaus sukurtą  aktoriaus idealą būti filosofu ir akrobatu viename asmenyje. 

Algirdas Paulavičius gimė 1943 metais Vilniuje, tačiau, kaip pats yra pasakojęs, karo metu močiutė jį ant prekinio traukinio stogo atgabeno į Kėdainius, kur būsimas aktorius ir gavęs dokumentus. Paskatintas aktorės Gražinos Urbonavičiūtės, jis atvyko laikyti egzaminų į Miltinio studiją . Nors tuo metu jis net nežinojo , kur yra teatras,  nors „Pergalės“ žurnale pamatytas Miltinio portretas nesužavėjo, bet  jis įstojo į teatro studiją, ją baigė 1966 m.  ir liko Panevėžyje visam laikui.  Panevėžio dramos teatre išsiskleidė jo aktoriaus talentas, vėliau nuvedęs ir į kiną.

Spektakliuose A. Paulavičius tryško energija, personažus kurdamas su didžiule jėga ir tam atsiduodamas  visa siela. Kolegos juokavo, kad spektaklyje „Atversk, angele, laiko knygą“ špagos viena po kitos lūžta jo rankose. Puikiai ištreniruotas kūnas, galingas balsas ir ypatinga vidinė energija. O greta to – milžiniška erudicija, daugybė perskaitytų knygų, gilus domėjimasis teatru ir kinu. Visi, pažinoję A. Paulavičių, galėtų patvirtinti, kad jis buvo „vaikščiojanti enciklopedija“. Artimi jo bičiuliai prisimena ne vieną atvejį, kai net sunkai sirgdamas aktorius, vos prabilęs apie teatrą, galėdavo pašokti iš lovos ir suvaidinti kokį ryškų epizodą iš spektaklio ar papasakoti smagų prisiminimą iš teatro gyvenimo.

A. Paulavičiaus kūrybinėje biografijoje – virš 100 vaidmenų. Jis sukūrė ryškius vaidmenis spektakliuose:  P. Beaumarchais „Sevilijos kirpėjas“ (rež. J. Miltinis), A. Strindbergo „Mirties šokis“ (rež. J. Miltinis) , R. Brandury‘o „Pienių vynas“ (rež. D. Banionis), Sofoklio „Edipas karalius“ (rež. J. Miltinis), M. Zalytės „Žemės mokestis“ (rež. A. Keleris), N. Gogolio „Vedybos“ (rež. R. Atkočiūnas). Aktorius taip pat vaidino kine, sukūrė per 30 vaidmenų.  Įsimintini jo personažai filmuose „Turtuolis, vargšas…“ (rež. A. Žebriūnas), „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas), „Savaitgalis pragare“ (rež. V. Žalakevičius), „Tadas Blinda“ (rež. D. Ulvydas) ir daugelyje kitų.

Aktorius pelnė daug apdovanojimų: LTSR nusipelnęs artistas (1987), TSRS KM premija (1974), XVII kino festivalio Kijeve (Ukraina) žiuri diplomu už pagrindinį vaidmenį Rygos (Latvija) kino studijos filme „Svetimos aistros“ (1984). 2011 m. Dalios Tamulevičiūtės profesionaliųjų teatrų festivalyje nominuotas geriausiu personažo be žodžių atlikėju už Juozo Hananos vaidmenį G. Grekovo „Hanana, kelkis ir eik“. 2012 m. teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ už Juozo Hananos vaidmenį pripažintas geriausiu antrojo plano aktoriumi.

A. Paulavičius 2013 m. išrinktas Metų panevėžiečiu kultūros srityje – už indėlį į Panevėžio teatro meno kultūrą, visos Lietuvos teatro simboliais tapusius vaidmenis bei miesto garsinimą.

AINA TV laida „Panevėžiečiai: Algirdas Paulavičius“ (I dalis)
AINA TV laida „Panevėžiečiai: Algirdas Paulavičius“ (II dalis)

Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius dėl Algirdo Paulavičiaus mirties ir liūdime kartu.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bendruomenė