VASAROS SKAITYMO IŠŠŪKIS: dalyvauti gali visi

Vaizdas be pavadinimo

Vasara jau įsibėgėja, kaip ir skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“. Šiais metais organizatoriai paruošė penkias užduotis, kurias įveikus galima laimėti įvairių prizų. Savo perskaitytas knygas registruoti galite specialiai sukurtoje programėlėje.

„Skaitymo iššūkis“ kviečia dalyvauti įvairaus amžiaus skaitytojus  – nuo mažiausių iki labai patyrusių.  Kaip rodo organizatorių patirtis, aktyviai jame dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai bei seneliai. Knygas dalyviai gali skaityti iš savo namų knygų lentynų, skolintis bibliotekoje, skaityti elektronines knygas ar klausyti audioknygų.

Prisijunkite ir skaitykite bibliotekos rekomenduojamas knygas kiekvienai užduočiai.

1. Kurios autorius yra iš Šiaurės šalių – Herbjørg Wassmo „Šimto metų istorija“

Herbjørg Wassmo „Šimto metų istorija“

„Šimto metų istorija“ – didingas ir rūstus šeimyninis epas, tragiška ir jaudinanti skandinaviška saga, pasakojanti keturių kartų gyvenimo istoriją audrų ir vėjų talžomame Norlande, pačioje Norvegijos šiaurėje.

Garsioji norvegų rašytoja Herbjørg Wassmo romane atskleidžia nepaprastus trijų moterų likimus. Viena pagrindinių knygos herojų gimsta tais pačiais metais kaip ir pati knygos autorė. Herbjorg  Wassmo gyvenimo fragmentai pinasi su viena romano siužetinių linijų, ir iš viso to gimsta istorija apie mergaitę su geltonu pieštuku.

Rašytojos prosenelė, senelė ir motina – tai Sara Susanė, Elida ir Jordisė. Romanas „Šimto metų istorija“ pasakoja apie jų gyvenimus, pagimdytus vaikus, vyrus, kuriuos jos mylėjo, ir tuos, kuriuos jos gavo. Knygos herojė nuo gyvenimo realybės slapstosi tvarte. Kad būtų lengviau viską ištverti, geltonu pieštuku rašo dienoraštį. Mergaitė pasaulį išvydo 1942-aisiais, o prieš šimtą metų gimė stiprioji Sara Susanė, jos prosenelė, vėliau pozavusi angelą Lofoteno katedros altoriaus paveikslui.

„Šimto metų istorija“ – knyga apie visų šių moterų ilgesį ir vargus, svajones ir laisvės troškimą.

2. Kurios pavadinime yra skaičius – Erich Maria Remarque „Trys draugai“

Erich Maria Remarque „Trys draugai“

Erichas Marija Remarkas (Erich Maria Remarque) vienas didžiausių literatūros klasikų. Jo kūriniai sulaukė pripažinimo visame pasaulyje, „Vasaros su knyga“ iššūkyje – tai viena labiausiai skaitomų knygų.

Pagrindiniai knygos „Trys draugai“ veikėjai:  Robertas, Otas ir Gotfrydas. Trys po karo grįžę draugai. Visi skirtingi, bet turintys bendrą praeitį ir patirtį. Karas sugriovė jų gyvenimo pagrindus, paliko žiaurius prisiminimus. Vienintelis jų gyvenime pastovus dalykas – tvirta draugystė. 

Jei dar nesate skaitę šios knygos,  ji privalo būti įtraukta į vasaros skaitinių sąrašą.

3. Knyga apie gamtą – Laline Paull „Bitės“

Laline Paull „Bitės“

Britų kilmės rašytojos Laline Paull debiutinis romanas „Bitės“ nustebino literatūros mylėtojus. Drąsus, subtilus ir įdomus romanas pasižymi neįprastu siužetu. Jo pagrindinė herojė Flora 717 – bitė sanitarė, žemiausios sode įkurdinto avilio kastos narė. Didžiausios avilio vertybės – darbas ir auka, vienintelė religija – numylėtos Karalienės šlovinimas. Bet Flora yra kitokia nei visos bitės. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jos smalsumas tampa grėsme avilio saugumui, todėl suprantamas kaip pavojinga yda. Visgi šios bitės drąsa ir jėga yra vertinamos. Jai leidžiama karališkajame inkubatoriuje maitinti naujagimius, leidžiama tapti rinkėja, laisvai skristi vienai kuo toliausiai rinkti nektaro ir žiedadulkių. Atlikusi žygdarbį Flora apdovanojama vizitu pas Karalienę, kur sužino sunkiai įmenamų, bet nerimą keliančių avilio paslapčių.

Jaudinantis, kupinas įtampos, stulbinamai išmoningas romanas ir nuostabi jauna jo herojė visam laikui pakeis jūsų požiūrį į už lango plytintį pasaulį.

4. Knyga apie draugystę – Ruta Sepetys „Nelengvu keliu“

Ruta Sepetys „Nelengvu keliu“

Lietuvių kilmės rašytoja Rūta Šepetys (Ruta Sepetys) savo romanuose pasakoja apie skaudžius žmonių likimus, daug dėmesio skiria sukrečiantiems istoriniams įvykiams, o įkvėpimo semiasi istoriniuose archyvuose ir žmonių pasakojimuose.

Knygoje „Nelengvu keliu“ R. Šepetys pasakoja Džozės Moren, jaunos moters gyvenančios šeštajame dešimtmetyje Naujojo Orleano prancūzų kvartale, istoriją. Džozė stengiasi ištrūkti iš savo šeimos ir tapti savo likimo kalve.

Knygoje gausu prasmingų minčių. R. Šepetys meistriškai sukūrė istoriją, pilną paslapčių ir melo, taip pat priminė, kad pasirinkimai daro įtaką mūsų likimui.

Jos pirmoji knyga „Tarp pilkų debesų“ tapo „New York Times“ bestseleriu ir buvo pripažinta įsimintiniausia 2011 m. knyga, išleista daugiau nei 40 šalių. Lietuvoje ši knyga 2012 m. apdovanota „Patriotų“ premija. Dar viena išgyvenimo istorija „Druska jūrai“ skirta Antrojo pasaulinio karo pabėgėliams, tarp kurių buvo ir tūkstančiai lietuvių, bei didžiausiai jūrų katastrofai istorijoje, nusinešusiai beveik 10 tūkstančių žmonių gyvybių, pelnė geriausios 2016 m. „Goodreads“ knygos statusą jaunimo grožinės literatūros kategorijoje. 

5. Eiliuota knyga – Jurgis Kunčinas „Malūnų gatvė be malūnų“

Jurgis Kunčinas „Malūnų gatvė be malūnų“

Jurgis Kunčinas (1947–2002) – vienas ryškiausių ir charizmatiškiausių XX a. pabaigos lietuvių rašytojų, itin universalus kūrėjas – prozininkas, poetas, eseistas, vertėjas. Jo kūryboje susipina lyrika, epas, humoras ir satyra, eseistika ir publicistika, kūrybinė išmonė ir dokumentiška autentika.

Jurgio Kunčino poezijos rinktinę „Malūnų gatvė be malūnų“ sudarė poetas Antanas A. Jonynas ir redaktorė Palmira Mikėnaitė. Į ją sudėti gražiausi ir būdingiausi eilėraščiai iš penkių poetui gyvam esant išėjusių rinkinių, dabar jau tapusių bibliografine retenybe: debiutinio „Takas per girią“ (1977), „Atidėtas rugsėjis“ (1984), „Liepų ratas“ (1988), Alytuje išleisto „Atgimimo Kryžius“ (1990) bei paskutinio – „Namai be žiburių“ (1991). Taip pat nemažai eilėraščių, spausdintų šiandien jau sunkiai pasiekiamuose periodiniuose leidiniuose.

Malūnų gatvė

Malūnų gatvė be malūnų,
Totorių gatvė be totorių,
Mėnulio gatvė be mėnulio,
O Eigulių – be eigulių.

Kvėpavimas be įkvėpimo,
Ir pasakos be brolių Grimų,
O vynas teka be gėrimo,
O pieva vysta be gėlių.

O muzika be muzikantų,
O filosofija be Kanto,
O upės padvesia be kranto,
Palaidotos tarp dilgėlių.

Tik purpteli dvasia be kūno,
Užtat ir dangūs be Perkūno.
Tik tyliai mylisi be krūmų
Pulkai varnėnų ir pelių.