Ar daug žinote apie Lietuvos miškuose gyvenančius paukščius, jų plunksnas, drugius ir bendrą biologinės įvairovės puoselėjimą valstybiniuose miškuose? Turbūt daugelis atsakysime, kad ne.
Rugsėjo 13 d. buvo puiki proga visa tai pamatyti ir išgirsti tiesiai iš profesionalo lūpų Ignalinos viešojoje bibliotekoje. Čia į edukacinę pamoką „Plunksnos ir drugiai. Biologinė įvairovė miškuose“ pakvietė gamtotvarkos specialistas Mindaugas Ilčiukas. Mindaugas Ilčiukas – miškininkas, gamtininkas, fotografas, kolekcionierius. Gamta ir paukščiais domėtis pradėjo dar vaikystėje. Gimė Utenoje, studijavo miškininkystę Aleksandro Stulginskio universitete Kaune. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos rengiamame konkurse „Geriausi magistro baigiamieji darbai 2014“ apdovanotas už savo magistrinį darbą „Pakraščio efekto poveikis paukščių rūšių pasiskirstymui pušynuose greta plynų kirtaviečių“. Šiuo metu dirba VĮ Valstybinių miškų urėdijoje, Ignalinos regioniniame padalinyje – gamtotvarkos specialistu.
Renginio metu svečias demonstravo skaidres apie biologinės įvairovės puoselėjimą valstybiniuose miškuose. Miškininkai ne tik kelia inkilus, bet ir juos valo, tveria skruzdėlynus, žymi uoksinius medžius, stebi retas rūšis ir rūpinasi jų apsauga. Miškuose prieglobstį randa ir vabzdžiai, kurie puikiai prisitaiko gamtoje. Drugiai aptinkami įvairiose buveinėse – pelkėse, lapuočių ir spygliuočių miškuose, atvirose buveinėse. Skirtingos drugių rūšys pasirenka jų poreikius atitinkantį biotopą ir gyvenimo būdą: vienos rūšys užsimaskuoja, savo sparais imituodamos medžio žievę ar augalų lapus, kitos rūšys – išsiskiria demonstruodamos ryškias spalvas, taip dažniausiai įspėjant paukščius, kad drugys – neskanus ar nuodingas.
Miškininkas papasakojo apie unikalią Lietuvoje kolekciją – plunksnų. Didelę šios kolekcijos dalį sudaro plunksnos, likusios po plėšrūnų puotos. Lengvai galima atskirti kas sudraskė nelaimėlį, jeigu tai žinduolis – stambios plunksnos bus tarsi nukirptos (nukąstos dantimis), jei plėšrus paukštis – plunksnos išpeštos snapu. Įvairios paukščių rūšys turi plunksnų apdarą, kuris atitinka kiekvienos rūšies specifinius poreikius. Kolekcija renkama 17 metų. Šiuo metu joje yra daugiau nei 100 paukščių rūšių, iš viso apie 2000 plunksnų ir plunksnelių, kurios skiriasi forma, dydžiu, raštu. Kolekcijoje yra mažiausio Lietuvos paukščio – paprastojo nykštuko plunksnų, kurių ilgis tesiekia 4,5 cm. Pati ilgiausia kolekcijoje turima plunksna priklauso jūriniam ereliui, jos ilgis siekia 50 cm. Ryškias spalvas demonstruoja alksninuko, kėkšto bei svirbelio plunksnos. Geriausi maskuotės meistrai – paukščiai perintys ant žemės: slankos, lėliai, jerubės.
Rugsėjo 14 d. vyko pažintinė ekskursija po VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio miškus. Dalyvių buvo nedaug, tačiau tai nesutrukdė aplankyti medelyno – kur išauginami sodmenys, pasivaikščioti po brandų mišką, kirtavietes ir jaunuolynus. Aptarta ūkinių priemonių svarba ugdant medynus, didinat jų produktyvumą ir tvarumą, palyginti plynų ir atvejinių kirtimų privalumai ir trūkumai, aptarta priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos svarba bei rekreacinių objektų priežiūros ypatumai.
Miškininko darbas sudėtingas ir reikalaujantis daug žinių, nes biologinės įvairovės puoselėjimas gali būti vykdomas tik tvariai ūkininkaujant miške, subalansavus miško teikiamas socialines, ekologines ir ekonomines funkcijas. „Džiaugiamės, kad visuomenė vis labiau domisi ekologija, ekosistemomis ir klimato kaita“, – kalbėjo Mindaugas Ilčiukas.
Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija
