Konferencija praturtino patirtimis ir žiniomis

Konferencijos dalyviai bendra nuotrauka

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Baltijos šalių diasporos kultūrinė raiška 1944–2018 metais: dokumentinis paveldas“, skirtą Pasaulio lietuvių metams. Kiekvienas čia dalyvavęs gavo vertingų patirčių.

„Galvodama apie šios konferencijos turinį, supratau, kad dokumentinis paveldas man nėra sausas žodžių junginys, kad dokumentinis paveldas pasakoja istorijas, kad jį tyrėjant atskleidžiamos aplinkybės, ryšiai, vertybės, asmenybių kultūra. Tyrinėjate Baltijos šalių diasporos kultūrinę raišką ir dokumentinio paveldo dėka dėliojate kultūrinę ir istorinę paveldo dėlionę apie mus visus, kuriate mūsų dabarties ir ateities tapatybę“, – sveikindama visus susirinkusius kalbėjo bibliotekos direktorė, konferencijos komiteto pirmininko pavaduotoja Jurgita Bugailiškienė.

Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius dr. Arvydas Pacevičius sakė, kad ši konferencija skirta labai aktualiai temai – išeivijai, jos paveldui. Diasporos palikimas pastaraisiais metais apmąstomas iš įvairių perspektyvų. Jis ne tik studijuojamas, bet ir iš naujo atrandamas, traukiamas į mokslinę apyvartą, sugrąžinamas į tėvynę.

Nors ši konferencija buvo skirta Pasaulio lietuvių metams, bet iš tiesų tai tęstinis renginys. Konferencijos knygotyros klausimais Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje rengiamos jau dvidešimt metų.

Rengdami šią konferenciją, organizatoriai pasiūlė pranešimus formuluoti daugiau kaip dešimtyje potėmių, iš kurių akcentavo išeivijos dokumentinio paveldo teorines ir metodologines problemas, kultūros ir mokslo kūrėjus, jų palikimą, leidinių tipologiją, jų repertuarą, atminties institucijas ir jų rinkinius, archyvus, vaizdo ir garso paiešką, išsaugojimą, aktualizavimą, skaitmeninimo idėjas ir iniciatyvas, naująsias medijas, išeivijos dokumentinio paveldo panaudojimą kultūros komunikacijoms. Darbas vyko dviejose sekcijose „Archyvai, kolekcijos ir jų su(si) grąžinimo problemos“ ir „Kultūrinė spauda ir literatūrinės-istorinės reminiscencijos“. Perskaityti 25 pranešimai.

Konferencijos solidumą liudija pranešėjų mokslo vardai. Pranešimus skaitė profesoriai, docentai, mokslų daktarai. Buvo atstovaujama labai plačiam institucijų ratui: universitetams, institutams, bibliotekoms, archyvams, svarbiausią branduolį sudarė pranešėjai iš Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos instituto. Konferencijos programą praturtino ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos atstovės: J. Miltinio palikimo studijų centro vadovė Angelė Mikelinskaitė ir Vaikų literatūros skyriaus vedėja Greta Ratkutė.

Pirmąkart konferencija išplėtė savo geografines ribas ir tapo tarptautine. Pranešimus skaitė prelegentai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

„Šiandien Panevėžys tapo Baltijos šalių diasporos dokumentinio paveldo tyrėjų sostine. Solidūs pranešimai, brandžios diskusijos padės subrandinti publikacijas, kurios planuojamos skelbti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto specialiame žurnalo „Knygotyra“ tome, 2020 metais“, sakė prof. dr. A. Pacevičius.

Pasak profesoriaus, konferencija tikrai pavyko, visi pranešimai buvo įdomūs, turintys atsiminimų, įspūdžių aspektą. Įstrigo temų, galbūt ir būsimų tyrimų, įvairovė. Tą galima paversti renginio stiprybe, juolab, kad diskusijų objektas – kultūrinis paveldas, išeivija, diaspora, kaip matyti iš kai kurių pranešimų, apmąstytinas, aiškiau apibrėžtinas. Iš pranešimų matyti, kad paveldo grąžinimo negalima matuoti vien tik techniniais dalykais, o yra labai svarbi ir etinė dimensija, diskusijos, bendravimo su bendruomene aspektas, teisiniai dalykai.

Šios konferencijos tradicijos liudininkas – akademikas, prof. dr. Domas Kaunas, kuriam dėl įvairių priežasčių visad malonu atvažiuoti į Panevėžį, teigė, kad kelias jau pramintas, tačiau dabar jau ateina naujos jėgos, nauji požiūriai, koncepcijos. Bibliotekai, o kartu ir konferencijai, vadovauti ėmė Jurgita Bugailiškienė, buvusi viena  geriausių profesoriaus studenčių.

Profesorius pabrėžė konferencijos svarbą, jos pažintinę reikšmę, kalbėjo apie tai, kaip šis renginys padeda augti, tobulėti pranešėjams įvairiais požiūriais. Negalima visų pranešimų suverti ant vienos smilgos kaip žemuogių. Tai išeivijos erdvė, dokumentas (spausdintinis, archyvinis), ką jis mums kalba, kokius signalus siunčia apie išeiviją ir kokia jo išliekamoji vertė. Profesorius siūlė kai kuriuos tekstus išleisti, publikuoti. Tai būtų vertingi, o kai kurie ir labai žaismingi leidiniai. Prof. dr. D. Kaunas prisipažino, kad buvo ir tokių pranešimų, kurie jam tapo tikru atradimu.

Ne vienam konferencijos klausytojui didelį įspūdį padarė Juozo Valentukevičiaus (Lietuvos aklųjų biblioteka) pranešimas „Išeivija ir jos ryšiai su neregių bendruomene (socialinės grupės ypatumai)“, pateikęs įdomios informacijos, mažai kam žinomų faktų.

Dar šiek tiek įžvalgų:

Zane Grosa (Latvijos nacionalinė biblioteka): „Konferencija buvo puikiai suorganizuota. Paprastai universitetai ar kitos mokslo institucijos rengia panašias konferencijas, todėl puiku, kad jūsų viešoji biblioteka inicijuoja mokslinę konferenciją. Viena iš šios konferencijos temų – išeivijos radijo stotys ir jų įrašai. Mes savo bibliotekoje paskutiniu metu taip pat tam skiriame nemažai dėmesio, nes gavome dovanų ir sukūrėme radijo įrašų kolekciją. Todėl norėjome pasidalinti savo patirtimi ir sužinoti kai ką naujo šioje srityje“.

Doc. dr. Juozapas Blažiūnas (VU Komunikacijos fakultetas. Lietuvos literatūros ir meno archyvas): „Matau, kad mums reikėtų daugiau bendrauti, daugiau keistis informacija, nes čia yra didžiausia problema. Puikiai žinome, kad kai kurios institucijos laiko dokumentus, kol nebus paskelbti straipsniai, parašytos knygos“.

Doc. dr. Žydronė Kolevinskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija): „Konferencijos labai svarbios literatūrologams, istorikams. Man buvo akademinė dvasios puota. Labai gerai sutikti pažįstamus veidus ir pamatyti naujus. Džiaugiuosi, kad ne po vienerių metų diasporos tyrinėjimo aš vis atrandu kažką naujo ir vis sužinau tai, ko nežinojau. Tai yra didžiulis džiaugsmas“.

 „Labai svarbu pasidalinti ne tik asmenine patirtimi, bet ir išgirsti su kokiomis problemomis susiduria žmonės tyrinėdami išeivijos paveldą , norėdami grąžinti jį į Lietuvą. Aš labai daug čia sužinojau. Pati rūpinausi archyvo sugrąžinimo reikalais, tai maniau, kad čia tik mano galvos skausmas. Manau, kad ateičiai reikėtų planuoti mokslines praktines konferencijas, įtraukti Kultūros ministerijos, kitų institucijų atstovus, kad išgirstume konkrečių pasiūlymų, kaip galima būtų suteikti pagalbą. Mariaus Katiliškio, Jono Meko, Juozo Meškausko  pavyzdys liudija apie archyvų grįžimus ne į sostinę, o į mažuosius miestus. Reikėtų orientuotis į tai, kad mūsų egzilis sugrįžtų į tas vietas, iš kurių išaugo. Tie išaugę dideli žmonės sugrįžtų namo ir taip sustiprintų vietines bendruomenes, krašto bibliotekas, muziejus“, – doc.dr. Jolanta Mažylė (VU Komunikacijos fakultetas), kuri konferencijoje skaitė pranešimą apie „Dirvos“ redaktoriaus Vytauto Gedgaudo asmeninį archyvą.

Indros Drevinskaitės-Žilinskienės (Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka) pranešimą apie grįžtantį Jono Meko palikimą prof. dr. Remigijus Misiūnas pavadino tikru perlu.VU Komunikacijos fakulteto profesorius, savo pranešime nagrinėjęs išeivijos rašytinio paveldo aktualizavimo problemas, teigė išgirdęs labai vertingos informacijos.

Dr. Jana Dreimane (Latvijos nacionalinė biblioteka): Šios konferencijos temos – bibliotekų istorija, kultūros istorija… O tai yra sritys, į kurias aš gilinuosi. Šios konferencijos metu išgirdau naujos informacijos apie diasporos paveldo strategijas. Buvau labai nustebinta sužinojusi, jog Lietuvos išeivija turi bendruomenių tokiose egzotiškose šalyse kaip Kolumbija, Argentina, Urugvajus…

Palaikau glaudžius ryšius su Vilniaus universitetu ir kasmet parengiu straipsnį žurnalui „Knygotyra“. Man buvo labai malonu ne tik dalyvauti šioje konferencijoje, bet ir pamatyti jūsų biblioteką bei Panevėžį.  Labai ačiū jums už šią galimybę.“

Pauli Heikkilä (Helsinkio universitetas): „Baltijos šalių bendradarbiavimas kasdien tampa vis svarbesnis. Pasinaudodamas proga, jog vykstu į Vilnių, kur palaikau ryšius su savo kolegomis lietuviais, nusprendžiau atvykti ir į šią konferenciją. Galiu pasakyti, jog dalyvauti buvo išties verta. Šios konferencijos tema yra žymiai platesnė negu tai, kuo domiuosi. Suomijoje mokslines konferencijas organizuoja universitetai arba jie bibliotekose rengia seminarus visuomenei. Todėl jūs turite išties gražią tradiciją organizuoti tokias konferencijas viešojoje bibliotekoje.“

 „Kiekviename pranešime galima atrasti tai, kas tinka tau: emocijos, informacija, žinios, pats pateikimas. Visa diena – tarsi didžiulė pamoka, o mes mokiniai, kurie negalėtų mokytis be Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto, kuris irgi yra šio renginio organizatorius. Organizacinio komiteto ir pranešėjų dėka atsirado toks turinys, struktūra“, – teigė J. Bugailiškienė.

Bibliotekos direktorė dėkojo konferencijos pranešėjams, moderatoriams, organizaciniam komitetui, o pavaduotojai Audronei Palionienei, ant kurios pečių gulė konferencijos organizavimo rūpesčiai, įteikė nuostabią gėlių puokštę.  Svečiams konferenciją primins bičių medus kaip šviesos lašas. Bibliotekos fondus papildė prasmingos dalyvių dovanos – knygos.

Konferenciją rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Daugiau informacijos konferencijos svetainėje.