Leidiniai apie Lietuvos žydų (litvakų) pasaulį ir judaizmo tradiciją

Philip S. Ir Aldona Shapiro su bibliotekos direktore Jurgita Bugailiškiene (dešinėje) ir darbuotojomis (iš dešinės į kairę) Loreta Dunduliene, Audrone Palioniene, Monika Banelyte. Nuotr. Philip S. Shapiro.
Philip S. Ir Aldona Shapiro su bibliotekos direktore Jurgita Bugailiškiene (dešinėje) ir darbuotojomis (iš dešinės į kairę) Loreta Dunduliene, Audrone Palioniene, Monika Banelyte. Nuotr. Philip S. Shapiro.

2020-ieji Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono – XVIII a. gyvenusio žydų išminčiaus – metais.  Vilniaus Gaonas, laikomas lietuviško judaizmo tradicijos saugotoju, daug prisidėjęs prie to, kad Vilniaus kaip kultūros centro vardas skambėtų visame žydiškajame pasaulyje. Vilniaus Gaono 300 metų gimimo sukaktis įrašyta į 2020-2021 m. UNESCO minimų sukakčių sąrašą.

Šiai progai biblioteka parengė tematiškai atrinktų leidinių apžvalgą, kuria atvers išskirtinį, keliantį vis didesnį susidomėjimą, dvasinį ir intelektualinį Lietuvos žydų (litvakų) pasaulį, jų sąsajas su tūkstantmečius mininčia judaizmo tradicija bei indėlį ją vystant.

„Religija nėra šiaip papuošalas žmogaus gyvenime, jei žmogus iš tiesų sąmoningai gilinasi į savo religiją ir stengiasi ją praktikuoti. Ji apima ir pasaulėžiūrą, pasaulio matymą, kasdienes praktikas, socialines nuostatas, kartais ir politines pažiūras. Mums, kaip krikščionims, sunkiausiai suprantama ir mažiausiai pažįstama – judaizmas“ – teigia religijotyrininkė Vilniaus universiteto dr. doc. Aušra Pažėraitė.

Judaizmas Lietuvoje vadinamas lietuviškuoju arba litvakiškuoju judaizmu. Susiformavo Naujaisiais laikais kaip ortodoksinio judaizmo viena atšakų. Litvakiškas ortodoksinis judaizmas priskiriamas prie nuosaikiųjų, išlaikančių pusiausvyrą tarp pasaulietiškumo ir religinių prievolių atlikimo. Raštuose vartojamos hebrajų ir aramėjų kalbos, o jų šnekamoji kalba buvo lietuviškasis jidiš variantas, virtęs iškiliausia jidiš forma Europoje.

Besidominčius ar dar tik pradedančius domėtis žydų kultūra bei norinčius pagilinti turimas žinias apie litvakų religinę tradiciją, siūlome atsiversti itin informatyvius leidinius. Pristatome keletą jų:

Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai: tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga (Vilnius, 1997)

Vilniaus Gaono palikimo nepavyks suprasti, nežinant, kas yra judaizmas, kas yra religinis švietimas. Tai knyga įamžinanti Gaono vardą, atskleidžianti, kas slypi už iškiliosios asmenybės.

Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai: tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga (Vilnius, 1997).

Vilniaus Gaonas – taip yra vadinamas XVIII a. Vilniuje gyvenęs žydų išminčius Elijas Ben Saliamonas Zalmanas. Jis laikomas vienu didžiausių žydų tautos išminčių pasaulyje, yra tarp reikšmingiausių figūrų žydų istorijoje ir mąstysenoje, vienu žymiausiu Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų, gvildenusių visas judaizmui ir religinei žydų pasaulėžiūrai svarbias temas: religinę žydų teisę, giluminę Talmudo tekstologiją ir Biblijos studijas, etiką, kabalą (žydų mistika).

Jis turėjo didelę reikšmę Lietuvos žydų gyvenimui, kovojo su chasidizmu (žydų religiniu judėjimu XVIII a.). Parašė apie 70 darbų: daugiausia Toros (hebrajiškas Penkiaknygės, t.y. pirmųjų penkių Biblijos knygų, pavadinimas), Talmudo, kabalos aiškinimų ir komentarų, taip pat matematikos, astronomijos, anatomijos, istorijos, hebrajų kalbos gramatikos darbų.

Apie išskirtinius Gaono talentus interpretuojant žydų sakralinius tekstus byloja tai, kad jo palikime galima rasti darbų beveik iš visų judaikos mokslų sričių: religinės teisės (halacha), Biblijos hermeneutikos ir egzegezės, biblinės hebrajų kalbos gramatikos, Biblijos geografijos, kabalos, net Talmude pateikiamų matematikos žinių.

Gaonas išgarsino Vilnių visame pasaulyje, miestas ilgam tapo dvasiniu žydų centru, o visoje Lietuvoje pradėta masiškai steigti ješivas (judaizmo dvasines seminarijas). Vilniaus Gaono Elijo Ben Saliamono Zalmano autoritetas pasaulyje iki šiol toks didelis, kad neatsirastų religingo praktikuojančio žydo, kuris nežinotų, kas yra „Vilna Gaon“.

Aušros Pažėraitės monografijoja Nesuk į kelią iš takelio : Lietuvos žydų religinės ir filosofinės minties paveldo trajektorijomis (Vilnius, 2019)

Religijų istorikės, religijotyrininkės, Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro docentės, vienos žinomiausių judaizmo tyrėjų Lietuvoje Aušros Pažėraitės monografijoje Nesuk į kelią iš takelio : Lietuvos žydų religinės ir filosofinės minties paveldo trajektorijomis (Vilnius, 2019) bandoma apčiuopti keletą Lietuvos žydų mąstytojų takelių, prieiti prie Lietuvos žydų religinės (iš dalies ir filosofinės) minties paveldo tokiu būdu, kad atsiskleistų jo situacija modernių laikų religijotyrinių ir kai kurių filosofinių idėjų bei kategorijų kontekste.

Leidinyje autorė komentuoja kelis ištraukų iš Vilniaus Gaono, R. Chaimo iš Valažino, R. Chaimo Ozerio Grodzinskio, R. Izraelio Salanterio, Emmanuelio Levino tekstų vertimus.

Aušros Pažėraitės monografija „Litvakiško ortodoksinio judaizmo formavimas“ (Vilnius, 2005)

Naudinga susipažinti ir su Aušros Pažėraitės monografija „Litvakiško ortodoksinio judaizmo formavimas“ (Vilnius, 2005). Ji nėra skirta būtent Vilniaus Gaonui, bet kontekstinių žinių siekiantiems suprasti religinę tradiciją ten gausu.

Knygoje aptariamos tiek pagrindinės tradicinės žydų gyvenimo sanklodos institucijos (kahalas, rabinatas ir rabiniškosios studijavimo institucijos), jų ištakos, istorinė sklaida, tiek ir ideologinės Naujųjų laikų priešpriešos, su kuriomis susidūrė litvakai. Svarstoma bei ieškoma naujų kelių, kaip išsaugoti tradicines vertybes, kurios Lietuvoje pasireiškė per „Musar“ („Doros“) sąjūdį ir literatūrą,skatinančią puoselėti tokias sielos savybes, kurios padėtų tobuliau gyventi praktinį religinį gyvenimą.

Išskirtinis laikotarpis, per kurį buvo išugdytas litvakiško judaizmo savitumas, šiandien pasaulyje žinomas kaip ješivų judaizmas, buvo pogaoniškasis XIX amžius. Chasidizmo, Haskalos sąjūdžiai, carinės žydų švietimo reformos buvo tie reikšmingi faktoriai, kurie įgalino litvakų rabiniškųjų sluoksnių autoritetus išplėtoti savitą ideologiją, kuri tapo šiuolaikinio litvakiško ortodoksinio judaizmo pagrindas.

Alexanderio Lvovo ir Aušros Pažėraitės knyga Religinio žmogaus atsakomybė: Lietuvos žydų rabiniška mintis tarp racionalizmo ir chasidiško misticizmo : monografija (Vilnius, 2020)

Neseniai biblioteką pasiekė dar viena Alexanderio Lvovo (Sankt Peterburgo Judaikos institutas) ir Aušros Pažėraitės(VU Filosofijos fakultetas) parašyta, šiai temai aktuali knyga – Religinio žmogaus atsakomybė : Lietuvos žydų rabiniška mintis tarp racionalizmo ir chasidiško misticizmo : monografija (Vilnius, 2020), kurioje keliami klausimai bei siekiama atsakyti apie žydų bendruomenės (vadintos „šventaja bendrija“, kehila kdoša) skaidymosi į įvairių grupinių tapatybių pradžią, vykusią Vilniaus Gaono gyvenimo paskutiniais dešimtmečiais, kai tradiciniai ginčai šioje bendrijoje, spręsti remiantis šventaisiais tekstais, transformavosi į ideologinius konfliktus, atsirėmusius į asmenybių charizmą ir išpažįstamas idėjas.

Knygoje analizuojama rabiniškos konfliktologijos samprata šiandieninės situacijos Lietuvoje kontekste bei pateikiami keli pokalbiai su paskutinį dešimtmetį Sovietų Sąjungoje veikusio disidentinio žydų sugrįžimo prie religijos judėjimo dalyviais, kuriuose fiksuojami probleminiai šiuolaikiniams, posovietinės erdvės žydams vienos ar kitos ortodoksijos pasirinkimo niuansai.

Monografijoje skaitykite Lietuvos rabiniškos minties paveldo – Vilniaus Gaono, rabino Izraelio Salanterio ir rabino Elijahu Desslerio tekstus, rašytojo Chaimo Grades apsakymą „Ginčas“, kuriame pateikiami poholokaustiniai argumentai už ir prieš lietuviškojo musaro idėjas.

Philip S. ir Aldona Shapiro lankėsi bibliotekoje

Liepos mėnesį bibliotekoje viešėjo garbūs svečiai iš JAV Philip S. Shapiro su žmona Aldona Shapiro, atstovaujantys nepelno organizaciją „Remembering Litvaks, Inc.“ („Prisimenant litvakus, Inc.“). Organizacijos veiklos kryptys – sukurti tvarų ir gyvybingą kultūrinių ryšių tinklą, plėtojant žydų kultūrinį gyvenimą Lietuvoje ir litvakų kultūrą užsienyje. Taip pat saugoti litvakų paveldą, organizuoti edukacines veiklas, vykdyti ilgalaikį bendradarbiavimą su Lietuvos ir tarptautinėmis institucijomis bei bendruomenėmis.

Svečiai dovanojo bibliotekai knygų, glaudžiai besisiejančių su šių metų prasme – Vilniaus Gaono sukaktimi ir Lietuvos žydų istorijos metais. Siūlome trumpą leidinių pristatymą:

Poliakoff, Menachem M. Minhagei Lita: customs of Lithuanian Jewry: and a Litvisherav's perspective on life and halachah ( Baltimore, 2009)

Poliakoff, Menachem M. Minhagei Lita: customs of Lithuanian Jewry: and a Litvisherav’s perspective on life and halachah ( Baltimore, 2009). „Minhagei Lita: Lietuvos žydų papročiai“ egzemplioriai dovanojami Lietuvos ir Baltarusijos bibliotekoms, muziejams ir religinėms institucijoms.

Knygos autorius rabinas Menachemas Mendelis Poliakoffas siekė išaiškinti dabartinei ir būsimoms kartoms autentiškus Lietuvos žydų papročius religijoje ir bendroje žydų praktikoje bei išryškinti tikrąjį Toros požiūrį ir vertybes, kurios sudaro „Minhagei Lita“ pagrindą.

Rabinas M.Poliakoffas gimė Baltimorėje ir nuo 1930 m. Iki 1939 m. Studijavo Telšių Yeshivoje. Vėliau grįžo į JAV, Baltimorę, kur 42 metus buvo sakyklos rabinas ir pagrindinis Toros mokslininkas bei autoritetas. Tam tikrą laiką jis dirbo Amerikos rabinų tarybos nacionaliniu viceprezidentu.

Žymus litvakas, tyrėjas ir kronikininkas Josefas Rosinas dviejuose knygų tomuose litvakų kultūros paveldo išsaugojimo tema aprašė litvakų gyventų 52 miestų istoriją.

Josefas gimė 1922 m. Kybartuose. Nuo 1939 m. jis buvo Kauno universiteto Statybos fakulteto studentas, kol karas nutraukė studijas 1941 m. Josefas praleido Kauno gete daugiau nei dvejus su puse metų iki 1944 m. vasario pradžios. Prieš likviduojant getą pabėgo į Baltarusijos miškus pas partizanus, kur susitiko prof. Dovą Leviną, su kuriuo vėliau parašė Lietuvos žydų bendruomenių enciklopediją (Pinkas Hakehilot-Lita). 1945 m. Josefas Rosenas nelegaliai išvyko į Palestiną.

Preserving our Litvak heritage: a history of 31 Jewish communities in Lithuania (League City, Tex, 2005) ir Preserving our Litvak heritage: A history of 21 Jewish communities in Lithuania. Vol. 2 (League City, 2007).

Tai monumentalūs kūriniai, kronikos, kuriose dokumentuojama Lietuvos žydų bendruomenių istorija nuo 1918 metų iki visiško sunaikinimo 1941 m. Josefas Rosinas surinko medžiagą iš tradicinių šaltinių, archyvų, viešų įrašų ir atminimo knygų, daugelio buvusių šių miestelių gyventojų, dabar gyvenančių Izraelyje ir kitur, autobiografines istorijas, liudijimus,prisiminimus ir nuotraukų albumus, atliko kruopščius tyrimus, idant išgrynintų išsamesnį šių bendruomenių vaizdą.

Įspūdingai perteiktas kultūrinis turinys, aprašant įsimintinas bendruomenių asmenybes, hebrajišką švietimo sistemą, vykdomą pradinėse mokyklose ir gimnazijose, išskiriant garsiausią pasaulyje Telšių Javne mergaičių gimnaziją ir Panevėžio Ješibotą (žydų dvasinė mokykla), jidiš spaudą ir kitus reikšmingus laikotarpio įvykius, atgyjančiusšių knygų puslapiuose.

Josefas Rosinas, Protecting our Litvak heritage: a history of 50 Jewish communities in Lithuania (Coral Gables, Fla, 2009)

Kadangi šios dvi knygos sulaukė didelės paklausos, Josefas Rosinas nusprendė tęsti misiją,išleidžiant solidų leidinį Protecting our Litvak heritage: a history of 50 Jewish communities in Lithuania (Coral Gables, Fla, 2009). „Ginti mūsų litvakų paveldą: 50 Lietuvos žydų bendruomenių istorija“, kuriuo pristato 50 Lietuvos žydų miestelių (štetlų) istoriją, pateikia informaciją apie gyvenviečių įkūrimą, jų raidą iki organizuotų bendruomenių ir galutinį sunaikinimą Šoa (Holokaustas).

Šis leidinys prilygintinas litvakų genealogijos šaltiniui, kuriame sutelkta išsami informacija atskleidžia turtingą paveldo kultūrą, padedančia daugeliui Amerikos, Pietų Afrikos ir Izraelio litvakų atsekti savo kilmės istoriją. Knygoje pateiktas gyvenamųjų vietų pavadinimų sąrašas , pirmiausia jidiš kalba ir lietuviškai skliausteliuose: Akmyan (Akmenė), Anishok (Onuškis), Erzhvilik (Eržvilkas), Gelvan (Gelvonai), Girtegole (Girkalnis), Grinkishok(Grinkiškis), Grishkabud (Griškabūdis), Gudleve (Garliava), Kamai (Kamajai), Krakinove (Krekenava), Kruž(Kražiai), Kurshan (Kuršėnai), Laizeve (Laižuva), Leipun (Leipalingis), Loikeve(Laukuva), Ludvinove(Liudvinavas), Luknik (Luokė), Maliat (Molėtai) ), Nemoksht (Nemakščiai), Pashvitin (Pašvitinys), Pikeln (Pikeliai), Plotel (Plateliai), Pumpyan (Pumpėnai), Rasein (Raseiniai), Remigole (Ramygala) ir kt.

Minėti leidiniai yra vertingas šaltinis bibliotekoms, litvakų bendruomenėms, jų nariams ir jaunosios kartos atstovams, ieškantiems savo istorijos, savo šaknų bei visiems besidomintiems litvakų religine tradicija ir kultūros paveldu.

Parengta pagal:

Glodenis, Donatas. Tarp tradicijos ir teisės: religingieji Vilniaus žydai. Iš: https://religija.lt/en/straipsniai/tyrimai-analize-nuomones/tarp-tradicijos-teises-religingieji-vilniaus-zydai
„Nesuk į kelią iš takelio. Lietuvos žydų religinės ir filosofinės minties paveldo trajektorijomis“ Iš: https://www.lzb.lt/2019/12/11/nesuk-i-kelia-is-takelio-lietuvos-zydu-religines-ir-filosofines-minties-paveldo-trajektorijomis/
Religijotyrininkė Aušra Pažėraitė: Judaizmas yra giliai intelektuali religija. Iš: http://www.filosofija.info/religija/religijotyrininke-ausra-pazeraite-judaizmas-yra-giliai-intelektuali-religija/
Religijotyrininkė A. Pažėraitė: „Religija nėra šiaip papuošalas žmogaus gyvenime“. Iš: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/religijotyrininke-ausra-pazeraite-religija-nera-siaip-papuosalas-zmogaus-gyvenime-56-769486?copied
Religinio žmogaus atsakomybė. Iš: https://www.vu.lt/naujienlaiskis/8102-religinio-zmogaus-atsakomybe
Minhagei Lita: customs of Lithuanian jewry. Iš: https://www.litvaks.org/projects/minhagei-lita-customs-of-lithuanian-jewry/
RememberingLitvaks, Inc. Iš: https://www.litvaks.org/
https://books.google.com/books/about/Protecting_Our_Litvak_Heritage.html?id=rQ8tAQAAIAAJ
https://www.jewishgen.org/yizkor/lithuania6/lithuania6.html

Knygas studijuoti kviečiame Didžiojoje skaitykloje (II a.).

Informaciją parengė Birutė Urbanavičienė
Vartotojų aptarnavimo skyriaus
vyr. bibliotekininkė-metodininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *