Tradicijas puoselėjantis menas garsina Lietuvą pasaulyje

Dvi įspūdingos ekspozicijos – Monikos Bičiūnienės (1910-2009) tapybos darbų paroda ir Palmiros Damijonaitienės tautinių juostų paroda papuošė bibliotekos II a. ekspozicijų erdves, konferencijų salę ir kuluarus. Menininkių darbus vienija meilė savo kraštui, išsaugotos tradicijos, ypatingo talento ir profesionalumo sintezė.

Eksponatus šioms parodoms iš ciklo „Nacionalinė valstybė ir Lietuvos meno kūrėjai“, skirto atkurtos Lietuvos 100-mečiui pažymėti, paskolino Rokiškio krašto muziejus. Bibliotekos parodų kuratorė Vida Mikelevičiūtė džiaugėsi, kad muziejaus darbuotojai sutiko atvykti į parodų atidarymą, talkino jas eksponuojant ir pristatant.

Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė sakė, kad visada džiugu iš fondų iškelti turimus turtus ir džiaugėsi, kad bibliotekoje yra puikios erdvės parodoms. „Prasminga, kad šios parodos skirtos atkurtos Lietuvos šimtmečiui, nes šios menininkės garsina ne tik Rokiškio kraštą, bet visą Lietuvą“, – sakė direktorė.

Bibliotekai muziejininkai padovanojo knygų, kurios skaitytojams duos galimybę susipažinti su Rokiškio krašto istorija, žymiais žmonėmis, – „Grafų Tyzenhauzų giminės paveldas“, „Palmira Damijonaitienė“, „Arkitektas Lionginas Šepka“.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė džiaugėsi gražia draugyste su Rokiškio krašto muziejaus darbuotojais, bendradarbiavimu rengiant bibliotekoje mokslines konferencijas ir šias parodas, kuriomis bus galima grožėtis iki gegužės 7 dienos. Direktorė muziejui dovanojo naujausią bibliotekos išleistą knygą – dokumentų rinkinį „Kelio pradžia“.

Dailininkės, primityviojo meno atstovės Monikos Bičiūnienės asmenybę ir kūrybą pristatė Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja Dalia Kiukienė.

M. Bičiūnienės kūryba yra žinoma pasaulyje, nors ji pradėjo tapyti sulaukusi 50 metų, savo sūnaus Rimo Bičiūno paskatinta. Dailininkė sukūrė per 2000 paveikslų, surengė per 30 personalinių parodų, jos paveikslai sulaukė tarptautinio pripažinimo.

M. Bičiūnienė išsiskiria iš kitų pirmiausia tuo, kad sukūrė nepaprastai gyvą ir spalvingą mūsų kaimo vaizdą. Menininkės paveiksluose jis žavi tradicijomis ir senais papročiais, vitališka natūralia gamta, pasakų motyvais, subtiliu humoru ir gyvenimo džiaugsmu. Pasakodama apie jai gerai pažįstamą kaimą, jo žmones, gėles ir gyvulėlius, žmogaus rankų šilumą išsaugojusį daiktų pasaulį, dailininkė, atrodo, matė jį tarsi žemės rojų.

Menininkė gimė Baublių kaime, Rokiškio apskrityje, žvejo ir audėjos šeimoje. Ištekėjusi už kaimo siuvėjo, padėdavo vyrui siūti drabužius, o gimus sūnui – būsimam tapytojui Rimui Bičiūnui – persikėlė gyventi į Pandėlį, kur padaugėjo šeimos rūpesčių ir žemės ūkio darbų. Sūnui įstojus į M. K. Čiurlionio menų mokyklą, talentinga moteris nutarė ir pati tapyti paslapčia. Taip prasidėjo Monikos meninis gyvenimas, kuris ypač suaktyvėjo 1969 m., kai ji išėjo į pensiją ir apsigyveno Vilniuje, kur atsirado galimybė lankyti parodas ir muziejus. Jau po metų jos paveikslai pasidarė spalvingi, dekoratyvūs, sudėtingesnių kompozicijų.

Monika Bičiūnienė nugyveno ilgą ir laimingą gyvenimą. Surengė per 30 personalinių kūrybos parodų ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje: Indijoje, Suomijoje. Kūriniai eksponuoti lietuvių liaudies meno parodose įvairiose šalyse (Anglijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Rusijoje). M. Bičiūnienė buvo apdovanota Pauliaus Galaunės premija. Paliko didžiulį tapybos palikimą, kuris saugomas Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Rokiškio krašto muziejuje ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos fonde. Dailininkės kūriniai reprodukuoti „Pasaulio naiviojo meno enciklopedijoje“, išleistoje Belgrade (1985).

Apie audėjų audėjos, iškilios menininkės Palmyros Damijonaitienės kelią į kūrybą, apie spalvingą jos biografiją ir tradicijas išlaikiusias, bet kartu ir labai savitas juostas pasakojo Rokiškio kraštotyros muziejaus direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Marijona Mieliauskienė.

„Nieko daugiau nemoku daryti ir nieko nedariau, tik audžiau ir audžiau juostas“, – taip yra sakiusi Palmira Damijonaitienė, kuri niekada neregistravo savo darbų ir nežino, kiek juostų yra išaudusi, bet mano, kad jomis būtų galima apjuosti visą Lietuvą.

Vienos iškiliausių Lietuvos audėjų sukurtos juostos garsino mūsų šalį ir tautodailę užsienyje. Nesuskaičiuojama daugybė jos austų juostų yra dovanotos garbingiems Lietuvos svečiams.

Pasak Marijonos Mieliauskienės, juostose išausti ornamentai – tarsi senovinis lietuvių raštas. Mokantys ženklų, simbolių, spalvų kalbą iš jų gali išskaityti labai daug. Kai kas net įžvelgia savo likimą.

Palmira Damijonaitienė gimė 1933 m. Kaireliuose, Rokiškio rajone. Pirmąją juostą ji išaudė būdama 23 metų ir pasiryžo suprasti juostų audimo paslaptis. Su mokslininkės atidumu ištyrė senuosius audinius, susipažino su archeologinių radinių duomenimis, nagrinėjo etnografų ir muziejininkų surinktą medžiagą, išmoko visus Lietuvoje naudotus audimo būdus. Tada užsibrėžė sau tikslą – suteikti juostai gilesnę prasmę ir ją pritaikyti šiuolaikiniam interjerui. Juostas audėja išdidino ir sujungė du audimo būdus. Jose menininkė įamžino Lietuvą.

P. Damijonaitienė surengė daugybę parodų Lietuvoje bei užsienyje: Indijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, JAV, Kanadoje. Po paskutinės parodos Los Angele (JAV) menininkei buvo suteiktas šio miesto garbės pilietės vardas. Jos austų juostų įsigijo San Francisko pasaulinis audimo muziejus. Audėjos juostos dovanotos popiežiui Jonui Pauliui II, Indirai Gandi, Michailui Gorbačiovui, Algirdui Mykolui Brazauskui, Valdui Adamkui, Rolandui Paksui, Vytautui Landsbergiui, kitiems žymiems žmonėms.

Rokiškio krašto muziejuje buvo surengtos audėjos trys personalinės parodos, po kurių autorė per 200 juostų padovanojo muziejui. 2004 m. P. Damijonaitienei suteiktas Rokiškio krašto garbės pilietės vardas.


Tekstą parengė Virginija Januševičienė

Arūno Švelnos nuotr.