Naujų knygų lentynoje

Pristatome keletą įdomesnių knygų iš parodos „Nauji leidiniai”, kurią galite rasti bibliotekos Respublikos g. 14 Didžiojoje skaitykloje II a. Paroda atnaujinama du kartus per mėnesį – 1 ir 15 dienomis. Kviečiame susipažinti!

VALSTYBĖ-LIETUVA. SOSTINĖ-VILNIUS. 1918-100-2018, 2018.
Leidykla „Netimeras” pristato fotografo Eugenijaus Ivanausko sudarytą vaizdų ir daiktų albumą, kuriame pateikiamos istorinės žinios apie svarbiausius Lietuvos Respublikos valstybės ir visuomenės 1918-1940 m. įvykius. Didžiulio formato ir apimties (508 p.) leidinyje atsispindi daugiau nei 250 istorijų. Dėmesys sutelktas į valstybės valdymo struktūras ir visuomenines organizacijas. Paliečiama virš 200 temų, tame tarpe medicina, medžioklė, ginklai, teatras, kultūra, paminklosauga, sportas, mada ir t.t. Tik šiame albume pamatysite kaip atrodo legendinio lakūno S.Girėno ordinas, prastos reputacijos generolo V. Vitkausko kardas, 3-ojo artilerijos pulko dovana J.E. Lietuvos prezidentui A. Smetonai ir daugelis kitų ispūdingų aptariamo laikotarpio daiktų. Nemažiau įdomūs pateikiami dokumentai, nuotraukos ir fotoatvirutės.

SIRUTAVIČIUS VLADAS. LIETUVIAI IR LIETUVOS LENKAI, LIETUVA IR LENKIJA 1988-1994 METAIS, 2017.
Lietuvos istorijos institutas išleido istoriko ir politologo V. Sirutavičiaus monografiją, kurioje analizuojama etninių grupių – lietuvių ir Lietuvos lenkų – sąveika 1988-1994 metais. Aptariami lenkų aktyvistų siekiai sukurti nacionalinę teritorinę autonomiją bei Lietuvos valdžios etninė politika. Knygoje apžvelgiami Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybiniai santykiai. Ieškoma atsakymo į klausimą, kokie veiksniai sąlygojo santykių tarp dviejų kaimyninių valstybių dinamiką.

SKA SOLVEIGA. APIE TAI KALBASI PLAUKAI, 2018.
Tai puikiai iliustruotas plaukų žinynas. Kiekvieno plaukai slepia savo paslaptį, tačiau kartu ir išduoda žmogaus sveikatos būklę bei charakterio ypatumus. Knygoje rasite daug įdomių bei intriguojančių faktų nuo pat ankstyvųjų amžių istorijos iki šiandieninių technologijų bei paslaugų pasiūlos. Žinyno tekstuose susipina skirtingų laikotarpių papročiai, religiniai bei kultūriniai skirtumai, susiję su plaukais ir jų reikšme. Pateikiami įvairūs grožio industrijos išradimai ir net pasaulio Gineso rekordų istorijos. Paliečiama ir filosofinė plaukų reikšmė, kuri ypač prikausto savo mistiniais pavyzdžiais. O informaciniai skyreliai „įdomu tai, kad..." – kaskart stebina ir žavi naujai. Knygą puošia apie 600 įvairiausių fotografijų, kurių pusę sudaro geriausių pasaulio kirpėjų ir jų fotografų darbai. Širdžiai miela staigmena laukia ant knygos galinio viršelio – ten slypi trijų skyrelių vokas, kuris skirtas „Mylimų žmonių (ar augintinių) plaukų sruogoms saugoti".

IZIDORIUS VASYLIŪNAS. GYVENIMAS. VEIKLA. STRAIPSNIAI. LAIŠKAI, 2006.
Knygoje pristatomas vienas iš šiandien užmirštų lietuvių muzikinės kultūros puoselėtojų smuikininkas Izidorius Vasyliūnas (1906 – 1982). Leidinį sudaro trys pagrindiniai skyriai. Pirmajame pateikiama smuikininko biografija, aptariami svarbiausi aspektai, formavę jo interpretacinę raišką ir lėmę kitos muzikinės veiklos vertę. Antrame skyriuje publikuojamas Izidoriaus Vasyliūno rašytinis palikimas – publicistikos straipsniai, pažymėtini kaip autentiškas išeivių muzikų veiklos dokumentas, tam tikra muzikinė kronika, nestokojanti rimtų įžvalgų. Trečias skyrius skirtas laiškams, kurie, Vasyliūnui su šeima išvykus iš Lietuvos, nuolat skriejo artimiesiems ir bičiuliams, taip pat atgal. Pirma laiškų skyriaus dalis – korespondencija I. Vasyliūnui, kurios autoriai yra žinomi ar jau ir primiršti Lietuvos kultūrininkai. Antroje skyriaus dalyje publikuojama nuosekli abipusė I. Vasyliūno ir kompozitoriaus Kazimiero Viktoro Banaičio korespondencija, prasidėjusi 1946 m. ir trukusi iki pat kompozitoriaus mirties 1963 m.

LAGERCRANTZ DAVID. MERGINA, KURI PAKLIUVO Į VORATINKLĮ, 2018.
Tai ketvirtoji Millennium serijos knyga, naujas skandinaviško detektyvo šedevras. Pirmosios trys dalys – „Mergina su drakono tatuiruote“, „Mergina, kuri žaidė su ugnimi“ ir „Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą“ tapo absoliučiais bestseleriais, pelnė ne vieną garbingą apdovanojimą, virto kino filmais ir net serialu. Buvo aišku viena: nepaprastai ryškūs ir įtaigūs Lisbetos Salander ir Mikaelio Bliumkvisto personažai negalėjo numirti kartu su juos sukūrusiu autoriumi Stiegu Larssonu. Talentingas danų rašytojas Davidas Lagercrantzas, ėmęsis rašyti ketvirtąją serijos dalį, sugebėjo išlaikyti S. Larssono kūrinių stilių ir, pasak kritikų, dar geriau atskleisti pagrindinių herojų paveikslus bei išradingai išplėsti istorijos turinį.


Informaciją parengė
Vartotojų aptarnavimo skyriaus
vyresn. bibliotekininkė Violeta Paltarokienė