Konferencija vystosi platyn ir gilyn

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje jau XIX kartą vykusi mokslinė konferencija „Genealogija ir lokalinė istorija: šaltiniai, tyrinėjimai, sklaida“ parodė, kad susidomėjimas šiuo renginiu nuolat auga. Konferencijoje dalyvavo gausus mokslininkų būrys, renginys sukvietė daug garbių svečių ne tik iš Panevėžio, bet ir iš įvairių šalies institucijų, bei daug klausytojų, norinčių išgirsti pranešimus.

G. Petkevičaitė-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė pradėjo vieną svarbiausių renginių bibliotekoje, rengiamą kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu, pasveikindama visus susirinkusius. „Pavasaris Lietuvoje siejasi su laisve. Atkurtos Lietuvos 100-mečio proga sveikiname vieni kitus ir sveikinsime visus metus. Žvelgiame į istoriją. Žmonių, kūrusių mūsų valstybę, gyvenimai yra geriausias įkvėpimo šaltinis, kaip sunkiausiomis sąlygomis neprarasti tikėjimo savo idėja, savo jėgomis ir ateitimi“, – kalbėjo direktorė, teigdama, kad ši konferencija, kaip visuomet, skiriama vienai iškiliausių Lietuvos asmenybių – Gabrielei Petkevičaitei-Bitei.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, priminęs svarbias tarptautines konferencijas, teigė visad jaučiasi puikiai, atvykęs į šią Panevėžyje vykstančią konferenciją, turinčią tokias gilias ištakas, tampančią šalies genealogijos ir lokalinės istorijos politikos dalimi.

„Šių metų konferencijos tema labai dera su Lietuvoje minimu Valstybingumo šimtmečiu. Genealogija ir lokalinė istorija yra būtent tos temos, per kurias galime kalbėti ir apie valstybingumo savimonės raidą. Dėkoju organizatoriams, šiandien čia sukvietusiems tokį įspūdingą pranešėjų būrį. Dėkoju pranešėjams, sutikusiems čia atvykti pasidalinti savo mintimis ir įžvalgomis. Sveikinu visus, susirinkusius juos išklausyti ir išgirsti“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė miesto meras Rytis Račkauskas.

Praeitų metų konferencijoje pasakyti mero žodžiai, kad biblioteka yra banginis, ant kurio laikosi miesto kultūra, įkvėpė bibliotekos darbuotoją Virginiją Švedienę parašyti pranešimą, kuris bus skaitomas mokslinėje konferencijoje Serbijoje.

Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys sakė, kad konferencija kuo toliau tuo labiau viršija jo lūkesčius – ne tik darosi labai plati savo tematika, bet ir gilėja: einama į tėviškę, šeimą, šeimos istoriją, į asmenį, kiekvieno iš mūsų saugumo problemas. Ši konferencija leidžia giliau pažiūrėti į save per santykį su artimiausia aplinka.

Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dokumentinių medijų antropologijos katedros vedėjas, prof. dr. Arvydas Pacevičius pasidžiaugė, kad pirmą kartą pavyko sukviesti tokį platų, pasiryžusį tarpdiscipliniškai padiskutuoti genealogijos ir lokalinės klausimais, dalyvių ratą. Pasak dr. A. Pacevičiaus, akivaizdu, kad ši konferencija peržengė tradicinės knygų istorijos rėmus, nes joje gvildenamos pačios aktualiausios temos, tarp jų – skaitmeninimo galimybės. Kartu tai puiki tribūna jauniesiems mokslininkams, nes ankstesnėse konferencijose pranešimus skaitę doktorantai dabar jau yra mokslo daktarai. Bibliotekos vadovams profesorius dėkojo už puikų organizacinį darbą.

Simboliška, kad direktorė R. Maselytė dovanojo svarbiausiems šios konferencijos rengėjams – prof. dr. A. Pacevičiui ir bibliotekos direktoriaus pavaduotojai kultūrinei veiklai Genovaitei Astrauskienei to paties solidaus leidinio atskirus tomus. Knyga buvo labai stilingai įpakuota, bet neįvardinta, kad išliktų daugiau paslapties.

Konferencijoje perskaityta 17 pranešimų. Išsamesnę informaciją apie pranešėjus, jų skaitytus pranešimus bei posėdžių temas galima rasti naujoje konferencijos svetainėje http://konferencija.pavb.lt. Konferencijos rengėjai planuoja ieškoti įvairių galimybių pateikti pranešimus. Jei nepavyks išleisti jų atskiru leidiniu, bus svarstomi kiti variantai.

Baigiamojoje diskusijoje, kurioje dalyvavo prof. dr. Arvydas Pacevičius, dr. Inga Liepaitė, dr. Agnė Railaitė-Bardė, dr. Rimantas Miknys, doc. dr. Vykintas Vaitkevičius, Vidmantas Valiušaitis, Rima Maselytė, buvo apžvelgti pranešimai, aptartos jų įžvalgos, ieškota naujų temų kitų metų konferencijai. Visus sudomino pasiūlyta tema genealogijos kontekste paanalizuoti žemaičių ir aukštaičių ryšius, juolab kad Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019-aisiais bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės, paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais.

V. Valiušaitis, kurio pranešime iškeltos sąsajos tarp genealoginių tyrimų ir nacionalinio saugumo sukėlė gyvas diskusijas, pateikė intriguojančią iniciatyvą – įkurti Genealogijos tyrimų koordinacinį centrą Panevėžyje.

Direktorė R. Maselytė nuoširdžiai padėkojo visiems konferencijos rėmėjams, informaciniams partneriams, bičiuliams, dovanojusiems bibliotekai leidinių (apie juos išsamiau informuosime kitoje žinutėje).

Parengė Virginija Januševičienė
Valdo Somovo ir Arnualdo Dalindos nuotr.