Panevėžio krašto signatarams

Pakiliai, šventiškai, šiltai Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje buvo paminėti Panevėžio krašto signatarai Jonas Vileišis, Kazys Bizauskas, Jokūbas Šernas. Lietuvos didžiavyriams skirtas renginys tapo ir Lietuvos valstybingumo šimtmečio švente.

Atminimo vakare dalyvių pranešimai, gyvi pasakojimai apie signatarus, savo gyvenimus paaukojusius vardan Lietuvos, atskleidė daug įdomių jų biografijų faktų, būdo savybių, reikšmingų darbų įvairiose srityse. Jonas Vileišis, Kazys Bizauskas, Jokūbas Šernas buvo iškilios asmenybės, prikėlusios Lietuvą laisvam, nepriklausomam gyvenimui. Bibliotekoje vykusiame renginyje pranešėjai įvairiais rakursais pažvelgė į trijų signatarų, susijusių su Panevėžio kraštu, gyvenimus.

Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė pranešime „Kazimieras Bizauskas: nuo lituanistikos iki politikos“ kalbėjo apie signataro K. Bizausko gyvenimo kelią per savęs paieškas, mokslo metus, vertėjo darbą, jo veiklą Panevėžyje (vienas Saulės gimnazijos įkūrėjų, miesto valdybos sekretorius, vadovėlių autorius), apie jo svarius darbus politikoje.
K.Bizauskas tapo jauniausiu Lietuvos Tarybos nariu, jam teko garbė ir atsakomybė pasirašyti 1918 m. nutarimą dėl Lietuvos valstybės atkūrimo. K. Bizauskas buvo Steigiamojo Seimo narys, švietimo ministras, diplomatas, ministro pirmininko pavaduotojas paskutinėse dviejose nepriklausomos Lietuvos vyriausybėse.

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos viceprezidentas, kunigas Rimas Mikalauskas į signatarą Jokūbą Šerną pažvelgė ne tik per politinio, bet ir dvasinio gyvenimo prizmę. Nepriklausomybės akto signataras J. Šernas – vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių, Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius. 1919 m. Ketvirtojoje Lietuvos vyriausybėje buvo ministras be portfelio. 1923–1926 m. – žurnalo „Savivaldybė“ steigėjas ir redaktorius, nuo 1925 m. – Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamento organizatorius ir pirmasis direktorius, Prekybos ir pramonės banko direktorius.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas Jonas Vileišis – turtingos biografijos, prasmingų darbų, drąsių idėjų žmogus. Atkūrus nepriklausomybę tapo antrosios, Laikinosios Lietuvos Vyriausybės, vadovaujamos Mykolo Sleževičiaus, vidaus reikalų ministru. Ketvirtajame M. Sleževičiaus Ministrų kabinete ėjo finansų ministro pareigas. 1919 m. tapo Lietuvos valstybės atstovu JAV. Nuo 1921 m. rugsėjo 30 d. iki 1931 m. liepos 2 d. eidamas Lietuvos laikinosios sostinės burmistro pareigas, visą šeštąjį savo gyvenimo dešimtmetį J. Vileišis atidavė Kaunui. Tuo metu miestas gyveno didžiausią visų sričių pažangos laikotarpį ir iškilo iki europinio lygio miesto.

Savo įtaigiu pasakojimu apie signatarą Joną Vileišį, jo dukterį Ritą ir sūnų Petrą, jo didžiadvasiškumą, kilnius darbus susirinkusius sužavėjo pilietinių iniciatyvų kėlėjas ir įgyvendintojas Arūnas Povilas Paliulis. Jo gyvi prisiminimai sušildė vakarą, suteikė ypatingo jaukumo.

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris atskleidė signataro Jono Vileišio asmenybę per jo vaikų prisiminimus, pateikė gilių Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Juozo Tumo-Vaižganto įžvalgų apie Lietuvos Nepriklausomybę. Vakaro atradimu tapo poetės Elvyros Pažemeckaitės eilėraštis, skirtas Petro Vileišio žmonai.

Šventišką nuotaiką kūrė himno giedojimas, gėlės, gražūs palinkėjimai. Signatarus minėdami su atkurtos Lietuvos šimtmečiu susirinkusius sveikino LR Seimo narys Povilas Urbšys, Panevėžio miesto mero pavaduotojas Petras Luomanas.

Renginio metu bibliotekoje koncertavo Panevėžio muzikos mokyklos mokiniai.
Pasibaigus oficialiai vakaro daliai susirinkusieji neskubėjo į namus. Dalinosi mintimis, gyvai diskutavo, vaišinosi gardžia arbata, pyragais, vakaro mecenato Arūno Povilo Paliulio vaišėmis.

Tekstą parengė Virginija Januševičienė

Valdo Somovo nuotr.