Naujų knygų lentynoje

Pristatome keletą įdomesnių knygų iš parodos „Nauji leidiniai”, kurią galite rasti bibliotekos Respublikos g. 14 Didžiojoje skaitykloje II a. Paroda atnaujinama du kartus per mėnesį – 1 ir 15 dienomis. Kviečiame susipažinti!

GIRDZIJAUSKAITĖ AUDRONĖ. IŠ TEATRO LOŽĖS: XX a. lietuvių scenografijos metmenys, 2017.

Tai iškilios teatrologės mokslinių ir publicistinių straipsnių rinkinys apie XX a. lietuviško teatro scenografijos raidą, etapus, žymiausius scenografus bei jų kūrinius įvairiuose Lietuvos teatruose. Knygą sudaro šeši skyriai: „XX amžiaus pirmųjų dešimtmečių teatro dailė”, „Scenografija iš arčiau”, „Portretų eskizai”, „Parodos”, „Pokalbiai”, „Apie scenografiją iš recenzijų”. Pirmoji dalis - tai dviejų pirmųjų profesionalaus lietuvių teatro dešimtmečių (1920-1940) teatro dailės apmatai; svarstomi lietuvių teatro dailės modernėjimo ir mokyklos formavimosi klausimai. Antrajame skyriuje aptariami svarbesni, bendresni lietuvių scenografijos aspektai, po jo – keliolikos scenografų portretų eskizai, ir skyrius, kuriame aptariamos scenografijos parodos. Nemažai vietos tenka autorės pokalbiams su dailininkais, o knygą užbaigia skyrius su nedidelėmis ištraukomis apie scenografiją iš autorės recenzijų.

PASAULIO VALSTYBIŲ APDOVANOJIMAI, 2016.

Trakų istorijos muziejus išleido puikų parodos „Pasaulio valstybių apdovanojimai” katalogą-albumą, kuriame atsispindi daugiau nei 120 įvairių šalių ordinų, medalių ir ordinų žvaigždžių. Leidinyje pristatoma 41 valstybė iš Afrikos, Azijos, Europos bei Pietų ir Šiaurės Amerikos. Didžiausią parodos katalogo eksponatų dalį sudaro senieji ir naujieji Lietuvos Respublikos apdovanojimai ir jų projektai. Eksponuojamas 31 lietuviškas apdovanojimas. Parodos katalogą papildo naujausi Baltarusijos Respublikos ordinai ir medaliai iš Nacionalinio istorijos muziejaus rinkinių bei baltarusių liaudies poeto Jankos Kupalos (1882-1942) apdovanojimai iš Valstybinio Jankos Kupalos literatūros muziejaus rinkinių.


ŠARŪNAS SAUKA, 2017.

Žinomo kolekcininko Edmundo Armoškos vadovaujamas „Maldžio“ fondas pristato jau antrąjį dailininko, Nacionalinės kultūros ir premijos laureato, Š.Saukos albumą. Pats leidėjas paskaičiavo, kad prireikė trejų metų ir beveik aštuonių mėnesių sukurti knygai, kuri sveria beveik keturis kilogramus. Solidžiame Š. Saukos kūrybos 583 p. albume – ne tik daugybė menininko darbų reprodukcijų (nuo 1976 m. iki 2017 m.), bet ir nemažai dėmesio vertų tekstų. Knygos tekstų autoriai – Jūratė Baranova, Agnė Narušytė, Sigitas Parulskis, Monika Saukaitė. Albumo sudarytoja - menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė, o knygos dailininkė Ramunė Januševičiūtė.
Iš tiesų Š. Saukos komentarai ar įžvalgos albume intriguoja ir verčia grįžti prie jų ne vieną. Smagiu atradimu skaitytojams taps ne tik nematyti tapybos darbai, medžio skulptūros, piešiniai ant stiklo ar įdomūs tekstai, bet ir mažai žinoma Š. Saukos kūrybos sritis – fotografiniai paveikslai. Dar keletas naujojo albumo privalumų: vertingas labai išsamus chronologinis dailininko kūrybos katalogas ir įdomi asmeninių fotografijų kolekcija. R. Rachlevičiūtė džiaugėsi puikiais dailininko fotoportretais, sukurtais tokių fotomenininkų kaip Antanas Sutkus, Algimantas Aleksandravičius ar Ramūnas Danisevičius.

POCIŪTĖ DAINORA. NEMATOMOS TIKROVĖS ŠVIESA, 2017.

Vilniaus universiteto leidykla išleido profesorės Dainoros Pociūtės-Abukevičienės monografiją, skirtą Lietuvos Reformacijos 500 metų jubiliejui paminėti. Leidinyje Lietuvos Reformacija apžvelgiama nagrinėjant ją kaip šio judėjimo asmenybių ir idėjų istoriją. Asmenybių pasirinkimas yra nepaprastai vykęs, nes leidžia susipažinti su visų LDK plitusių Reformacijos srovių ir idėjų sklaida. Tai knyga, kurioje atsigręžta į ankstyvųjų naujųjų laikų mentaliteto ir religinės minties raidą, įvedant į apyvartą iki šiol nenaudotus šaltinius ir pateikiant daug vertingų duomenų religinės minties istorijai.


SIUVINĖTAS DANGUS, 2017.

Tai antra Bažnytinio paveldo muziejaus knyga, skirta liturginei tekstilei. Joje publikuojami muziejaus fonduose saugomi vertingiausi ir unikaliausi siuvinėti liturginiai drabužiai iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių. Skaitytojas trumpai supažindinamas su liturginių drabužių kilme ir jų puošimo siuvinėtomis puošmenomis istorija, drabužiui teikiamos teologinės prasmės kaita. Knygoje pristatomi seniausi ir vieninteliai Lietuvoje išlikę siuviniai, liudijantys viduramžių siuvinėjimo tradiciją, spėjusią pasiekti Lietuvą po krikšto 1387 metais. Chronologiškai išdėstytos knygos dalys atspindi gotikos, renesanso, baroko, rokoko ir klasicizmo stilių kaitą bei XIX ir XX a. dekoratyviojo bažnytinio meno krypčių įvairovę.


Informaciją parengė
Vartotojų aptarnavimo skyriaus
vyresn. bibliotekininkė Violeta Paltarokienė