KUPIŠKIO DIENA – įsimintina kelionė po krašto istoriją ir dabartį

Koks buvo Kupiškio kraštas istorijos tėkmėje, atskleidė KUPIŠKIO DIENA, vykusi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Tai bendras šios bibliotekos ir Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektas, pristatęs turtingą krašto kultūros paveldą, jo unikalumą, supažindinęs su įdomiais nūdienos darbais, gražia bendruomene.

Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, negalėjęs dalyvauti renginyje, perdavė gražius sveikinimo žodžius. Kupiškio rajono vicemeras Aurimas Martinka, sveikindamas visus, sakė, kad biblioteka, kur bebūtų, visada turi tam tikrą aurą, o ten, kur knygos, yra ramybės ir atgaivos vieta.
„Esame artimi kaimynai. Tarp Kupiškio ir Panevėžio seniai užsimezgusi draugystė, tai turime tuos santykius puoselėti. Kiekvienas naujas darbas susijęs su naujais iššūkiais“, - kalbėjo vicemeras.

Panevėžio miesto vicemeras Petras Luomanas stebėjosi leidinių apie Kupiškį gausa. Pasak vicemero, žmonės, kurie puoselėja istoriją, išsaugo tautos savastį.

Kupiškio diena Panevėžyje surengta neatsitiktinai. „Su Kupiškio rajono savivaldybės biblioteka Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką sieja graži bendrystė“, - teigė Bitės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Genovaitė Astrauskienė, priminusi bendrus projektus Knygų mugėje, ExpoAukštaitijoje, kupiškėnų dalyvavimą paveldo konferencijose.

Kupiškio savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus džiaugėsi, kad prie jų prisijungė svarbios kultūros ir švietimo įstaigos, nutarusios supažindinti panevėžiečius su krašto savitumu ir solidžiausiais projektais. „Sudėliojome spalvingą ir įspūdingą programą“, -pasidžiaugė Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė.

Projekto kuratorė Bitės bibliotekoje Regiono bibliotekų strateginės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Greiciūnienė su kolegomis iš Kupiškio sustygavo programą taip, kad ji atskleistų svarbiausius momentus.

Savitą ir nepakartojamą krašto istoriją kuria asmenybės, kiekvienas iš mūsų. Su šimtmečio kupiškėnų rinkimų rezultatais panevėžiečiai gavo progą susipažinti patys pirmi, nes bibliotekoje buvo išeksponuota paroda, ką tik atvežta iš spaustuvės „Kupiškėnai - Lietuvos istorijoje“.

„Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektas „Kupiškėnai – Lietuvos istorijoje“ skiriamas savojo krašto pažinimo, pilietiškumo ir istorinės savimonės ugdymui. Viena jo veiklų – labiausiai Kupiškio kraštui ir Lietuvai nusipelniusių, žymiausių Šimtmečio kupiškėnų rinkimai. Bendradarbiaujant su istorikais, kraštotyrininkais buvo sudarytas asmenybių sąrašas, į kurį įtraukta 100 kupiškėnų. Balsavimas vyko 2017 m. rugsėjo 9-30 d. internetu, totalizatorius veikė laikraščio „Kupiškėnų mintys“, Kupiškio rajono savivaldybės ir viešosios bibliotekos tinklalapiuose. Buvo galima pasirinkti asmenybes ne tik iš sąrašo, bet ir siūlyti savo kandidatus“, - sakė Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Matiukaitė.

Parodoje buvo pristatyta 20 daugiausia balsų surinkusių kupiškėnų. Pirmieji šiame sąraše: sportininkas, disko metikas Virgilijus Alekna, prozininkas, dramaturgas, publicistas Juozas Baltušis, mokytojas, režisierius Povilas Zulonas, aktorė, pirmoji režisierė moteris Lietuvoje Unė Babickaitė, kunigas, monsinjoras Klemensas Gutauskas.

Kas gali geriau reprezentuoti kraštą už savitą jo šneką? Kupiškėnų tarmės teritorines ribas, būdingas ypatybes, unikalų dadininkavimą bei rotininkavimą, puntininkavimą išaiškino Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Kristina Jokimienė.

Kaip kupiškėnų tarmė atsispindėjo folklore, parodė mažieji kupiškėnai iš Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos Kupos pradinio ugdymo skyriaus lėlių teatro „Rygailio“ kartu su savo vadove Dalia Kaktiene suvaidinę lėlių spektaklį „Kėp lopa aglalį kirto“ ir sekę pasakas be galo.

Neįmanoma įsivaizduoti Kupiškio krašto be kupiškėnų vestuvių – savitų etnografinių vaidinimų, pagrįstų senovinėmis tradicijomis, su vietos papročiais, apeigomis, tarme. Šis unikalus lietuvių etninės kultūros reiškinys, kurį puoselėjo trys kartos (ištakos 1922 m., o pirmasis vaidinimas 1933 m.), yra sėkmingai tęsiamas dabar. Solidžiame pranešime„Senovinės kupiškėnų vestuvės“ – ar jos taps UNESCO nematerialaus paveldo saugoma vertybe?“ šią galimybę svarstė Kupiškio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vadovė Alma Pustovaitienė.

Susirinkusius itin sudomino nuometo rišimo demonstravimas ir su juo susijusios tradicijos. Nors ritualas gana sudėtingas, kiekviena ištekėjusi moteris taip pradėdavo savo rytą. Išsamiai su kupiškėnų vestuvių papročiais supažindino filmas „Vesėlios anoj šaly“ (2004 m., režisierė Vilija Morkūnaitė). Šį filmą kupiškėnai paliko Bitės bibliotekoje, kad visi, kurie nesuspėjo į šį renginį, galėtų jį pažiūrėti vėliau.

Bibliotekos kuluaruose atėjusius į Kupiškio šventę pirmiausia pasitiko solidi leidinių apie Kupiškio kraštą, kultūrinį paveldą, žmones paroda. Viena įspūdingiausių knygų „Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai. XIX a. – XX a. I pusė“.

„Tai pirmasis solidus mokslinis leidinys, tyrinėjantis muziejaus fondus, kurį parengė labai profesionali komanda. Leidinio sudarytoja – humanitarinių mokslų daktarė Miglė Lebednykaitė, kilusi iš Panevėžio, iš žymios menininkų šeimos“, – pristatydama šią knygą sakė Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. fondų saugotoja Giedrė Zuozienė. Susirinkusiems ji ne tik papasakojo apie fonduose saugomus unikalalius drabužius, bet ir gyvai parodė šilkinę skarą, nažutkėlę, sijoną su tam laikotarpiui būdingomis detalėmis.

Įdomiai, grįsdama savo pasakojimą gausia vizualine medžiaga apie žydų paveldą Kupiškyje pasakojo Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Aušra Jonušytė. Dvi dovanotas knygas „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“ ir „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“ dabar galės skaityti ir Bitės bibliotekos skaitytojai. Pasak knygų autorės A. Jonušytės, Kupiškis buvo svarbiausias šio krašto žydų kultūros centras.

Kupiškėnai dovanojo bibliotekai knygų, o patys buvo apdovanoti Bitės bibliotekos naujausiu leidiniu – dokumentų rinkiniu „Kelio pradžia: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka 1921–1940 metais".

Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus pristatė biblioteką šiandien, jos įvaizdį atskleisdamas fotografijose ir tapybos darbuose. Biblioteka dabar remontuojama ir kasdien keičiasi jos vaizdas. Istorija liudija, kad pastate, buvusioje sinagogoje, tam tikru metu buvo įsikūrusios trys kultūros įstaigos. Remonto metu biblioteka prisiglaudė laikinuose namuose, tačiau vykdė svarius ir įdomius projektus, rengė susitikimus, knygų pristatymus. „Siekiame bibliotekoje sukurti jaukesnę atmosferą, primenančią namus“, - teigė direktorius.

Vienas iš tą vakarą pristatytų bibliotekos projektų „Prabylanti krašto istorija. Interaktyvus žemėlapis“ sužavėjo gyvais pasakojimais. Įtaigiai skamba iš pasakotojų lūpų autentiškos tam tikrų vietovių istorijos, kviečiančios giliau pažinti šį kraštą. Įdomu, kad buvo rengiamos istorinės ekspedicijos, buvo surengta vasaros stovykla mokiniams, kurie keliavo po įvairias vietas ir rinko pasakojimus. Šį projektą žadama ateityje pratęsti.
Kupiškio dieną bibliotekoje buvo atverta ne viena paroda. Atrijaus terasoje lankytojus sukvietė Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčios šimtmečiui skirtos parodos atidarymas. Čia eksponuojamos ir senovinės fotografijos, ir nauji fotokoliažai, sukurti jaunų fotografų, vadovaujamų Pauliaus Briedžio. Pristatydama parodą muziejininkė papasakojo įsimintiną istoriją, kaip tapo bažnyčioje kilusio gaisro liudininke.

Šventinė diena baigėsi nuotaikingai: siurprizu, armonikierių koncertu ir sūrių degustacija. Armonikieriai Edvardas Kareiva ir Alfredas Buška griežė smagias melodijas, kurių dauguma į jų repertuarą atkeliavo iš vaikystės, šeimos muzikavimo tradicijų.

Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkė Jūratė Gaidelienė pateikė staigmeną pademonstravusi kupiškėnų senovinių vestuvių drabužių piešinius, sukurtus XX a. pradžioje dailininkės M. Boreikaitės.

Visus susirinkusius pradžiugino sūrių degustacija. Čia buvo skanaujami įvairiausi varškės ir obuolių sūriai. Daugiausia liaupsių nusipelnė parūkytas sūris.

Virginijos Januševičienės tekstas