Biblioteka dabar išgyvena geriausią savo laiką

Kokia svarbi, reikalinga miestui ir visai Lietuvai yra Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, dar kartą įrodė jos 95-erių metų sukakties šventė. Gimtadienis yra įstabus, kai jį švęsti susirenka toks gausus būrys bičiulių. Pasveikinti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos su solidžia sukaktimi į šventę, vykusią Juozo Miltinio dramos teatre, iš Panevėžio ir kitų šalies miestų suplaukė apie 500 svečių.

Tie garbūs svečiai, kurie negalėjo atvykti, siuntė sveikinimus. Biblioteką pasiekė šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės, europarlamentarės Laimos Andrikienės, žymaus menininko Stasio Eidrigevičiaus, Ohajo universiteto profesoriaus Algio Mickūno, Lietuvos istorijos instituto vadovo Rimanto Miknio ir kitų bibliotekos bičiulių gražūs palinkėjimai.

Įspūdingo renginio metu ne kartą nuskambėjo žodžiai „svarbiausia yra žmogus“. Kasdien Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje apsilanko apie 600 skaitytojų. Patenkinti jų lūkesčius yra svarbiausia bibliotekos darbuotojų užduotis. Gimtadienio diena buvo ypatinga, nes jau nuo pat ryto lankytojai buvo sutinkami su kava ir dovanomis.

Dabar dažnai girdime žodžius, kad jauni žmonės mažiau domisi kultūra, rečiau lankosi renginiuose, nebeskaito knygų. Tuos faktus neigia bibliotekos statistika. Ieškodami naujų darbo formų, bibliotekininkai sudomina jaunimą.

Gimtadienio dieną bibliotekoje vyko smagi akcija, sukvietusi Juozo Balčikonio gimnazijos mokinius su mokytoju Gintaru Grigu. Pagal pasaulinio garso dailininko, bibliotekos bičiulio Stasio Eidrigevičiaus originalų piešinį „Skėtis ir lazda“ buvo padarytos kelios kopijos, o akcijos dalyviai improvizavo naudodami įvairiausius motyvus ir taip kurdami savus kūrinius. Įdomu, kad akcija vyko ne tik S. Eidrigevičiaus kūrybai skirtoje erdvėje, bet ir vienam žymiausių lietuvių poetų Tomui Venclovai skirtos parodos, kuri surengta kartu su Nacionaline M. Mažvydo biblioteka, apsuptyje. G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka rengia įvairias parodas ir gali pasidžiaugti jų svarumu ir gausa (šių metų rekordas – vienu metu vykstančios 24 parodos).

Šventiška nuotaika pavakary iš bibliotekos atkeliavo į teatrą. Gėlės, šypsenos, gražūs palinkėjimai kūrė smagią ir jaukią aplinką. Svečiai su bibliotekos direktore Rima Maselyte fotografavosi bičiulystės fotosesijoje. Norinčių pasveikinti ir kartu įsiamžinti prie bibliotekai skirtos sienelės nusidriekė milžiniška eilė. Iš tokių įamžintų akimirkų vėliau klostosi istorija.

Buvo nepaprastai malonu matyti į gimtadienio šventę susirinkusius ištikimus Bibliotekos bičiulius. Kai kurie jų nuolat lankosi beveik visuose renginiuose ir ne kartą yra sakę, kad Bitės biblioteka jau yra jų namai. Kiti patys aktyviai prisideda prie įvairiapusės bibliotekos veiklos, rengdami čia knygų pristatymus, susitikimus, koncertus, dovanodami savo bibliotekas, asmeninius archyvus, paveikslų kolekcijas. Iki ašarų graudino Bibliotekos bičiulis, mecenatas, monsinjoras Juozapas Antanavičius, nors pastaruoju metu po operacijos turįs sunkių sveikatos problemų, vis tiek atvykęs į šventę.

Su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos istorija supažindino specialiai šiai progai sukurtas spektaklis „Kelio pradžia“. Debiutuojančiam režisieriui Gintautui Žiogui buvo tikras iššūkis įdomiai ir įtaigiai perteikti Bibliotekos kūrimosi metus, jos gyvavimo pradžią ir tuos pirmus dešimtmečius, per kuriuos ši įstaiga tiek sustiprėjo, kad buvo rodoma pavyzdžiu visai Lietuvai. Režisierius istoriją parodė per iškilias asmenybes: Gabrielę Petkevičaitę-Bitę (akt. Eleonora Koriznaitė), Julijoną Lindę-Dobilą (akt. Albinas Kėleris) ir, žinoma, pirmąją Panevėžio bibliotekos (tuo metu vadintos centralinio knygyno skyriumi) direktorę Elžbietą Jodinskaitę (akt. Toma Razmislavičiūtė-Juodė), kuriai teko sunkiausia misija. Subūręs aktorių pajėgas nuo teatro žvaigždžių iki pačių jauniausių, pasitelkęs istorinius dokumentus, vizualinę medžiagą, įvedęs šmaikščių elementų G. Žiogas sukūrė tokią „Kelio pradžią“, kuri buvo įdomi ir bibliotekos istoriją gerai žinojusiems, ir mažai ją išmaniusiems žiūrovams.

Bibliotekos istorijos antras veiksmas persikėlė į nūdieną. Pirmaisiais bibliotekos gyvavimo metais prie arbatos puodelio susėsdavo Panevėžio inteligentija, jau minėtos asmenybės ir dalindavosi savo mintimis. Dabar prie didžiulio stalo susibūrė svečiai, bičiuliai, kuriuos sukvietė Bitės bibliotekos direktorė Rima Maselytė, o viso pokalbio vairą savo rankose tvirtai ir kartu smagiai sukiojo bibliotekos globėjas, aktorius Gintaras Mikalauskas, kuris tvirtino niekad neatsisakysiąs savų pareigų.

Prie stalo susėdę svečiai: Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas, Seimo nariai Rasa Juknevičienė, Bronislovas Matelis, Povilas Urbšys, Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius, LR kultūros ministrės patarėjas Evaldas Stankevičius, LR Kultūros ministerijos Muziejų, bibliotekų ir archyvų vyriausioji specialistė Gražina Lamanauskienė, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof., habil. dr. Domas Kaunas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė, Lietuvos aklųjų bibliotekų direktorė, dr. Rasa Januševičienė, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė, Pasvalio rajono savivaldybės Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Leonas Blėdis, J. Masiulio knygyno savininkė Karolina Masiulytė, Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas, KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė Daiva Žostautienė dalijosi savo giliomis įžvalgomis.

Svečiai kalbėjo apie bibliotekos tikslus, kuriuos kelia reikli visuomenė, vartotojų lūkesčius, ateities vizijas. Į biblioteka buvo pažiūrėta įvairiais pjūviais: sąsajų su mokykla, universitetu, šiuolaikinėmis technologijomis, kaimynystės, bendradarbiavimo, draugiškos pagalbos ir daugeliu kitų. Perteikti visų įdomių pasisakymų neįmanoma, tam reikėtų atskiro leidinio, todėl numatoma ateityje parengti filmuotą vaizdo medžiagą.

Bibliotekai buvo skirti ir atstovų perskaityti LR Seimo pirmininko prof. Viktoro Pranckiečio, Lietuvos kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, Lietuvos mokslų akademijos prezidento akad. Valdemaro Razumo sveikinimai.

Direktorė Rima Maselytė, paklausta G. Mikalausko, koks laikas bibliotekai buvo geriausias, sakė, kad gimtadienio rytą nusilenkta šviesios atminties bibliotekos įkūrėjams ir padėkota už gražią kelio pradžią, o laikų buvo visokių. Buvo, kai visko stigo, kai neturėta savų namų, kai su bičiulių pagalba visam pasauliui reikėjo įrodinėti, kad Panevėžys nusipelnė naujos, modernios bibliotekos.

„Esu dėkinga visiems, kurie kūrė biblioteką, kurie buvo išmintingi, kurie sugebėjo išsaugoti senuosius fondus, kuriais vadovaudamiesi šiandien mokslininkai leidžia knygas, tai turtas visai Lietuvai. Esu labai dėkinga visiems šiandien bibliotekoje dirbantiems žmonėms. Džiaugiuosi, kad jūs este geranoriški, talentingi, profesionalūs, patikimi. Manau, kad geriausias laikas yra šiandien, kai savo skaitytojus, globėjus, bičiulius galėjome sukviesti į šią salę ir padėkoti už ištikimybę, žingeidumą, patarimus, kokia biblioteka turėtų būti, už dovanotą brangiausią turtą – asmenines bibliotekas, rankraščių archyvus, meno kolekcijas. Tam, kad galėtume šiuo turtu dalintis su visa Lietuva. Be jūsų nebūtų tokia biblioteka, kokia yra šiandien. Iš jūsų semiamės patirties, idėjų, norime, kad kartu sukurtume tokią biblioteką, apie kurią svajojate, kokia turėtų būti visiems ir dėl visų“, - kalbėjo Rima Maselytė

Virtualioje arbatos ceremonijoje dalyvavusiems, savo mintis ir linkėjimus išsakiusiems svečiams Bibliotekos direktorė dovanojo solidžią knygą – dokumentų rinkinį „Kelio pradžia: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka 1921–1940 metais". Leidinio medžiagą surinko ir parengė bibliotekos Krašto kultūros paveldo sklaidos skyriaus istorikas-konsultantas Raimundas Klimavičius. Direktorė džiaugėsi leidiniu, kurio dovanojimo geografija bus gana plati, ir šmaikštavo, kad pagaliau ir ji turinti vaidmenį J. Miltinio dramos teatro scenoje.

„Mūsų Bitės biblioteka – tai neabejotinas ir neginčytinas kokybės ženklas. Tai visų joje dirbančių nuopelnas, ir visų ją lankančių džiaugsmas. Todėl palinkėčiau: nebijokite svajoti, savo svajones realizuokite drąsiai, tikrai tą galite su jūsų profesionalumu, energija, lankytojų įsitraukimu. Tie 95 metai – tik įsibėgėjimo pradžia laukiančių horizonte didelių aukštumų link“, – kalbėjo Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Naujasis Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Leonas Blėdis turi gražių sąsajų su biblioteka. Jo tėvas, aktorius ir režisierius Vaclovas Blėdis įdėjo daug pastangų, kad Bibliotekai atitektų legendinio režisieriaus Juozo Miltinio testamentinis palikimas. J. Miltinio palikimo studijų centre esantis fondas įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą ir pripažintas nacionalinės reikšmės kolekcija. „Žmogus“, – lakoniškai svarbiausią vertybę nusakė L. Blėdis, kalbėdamas apie biblioteką.

Žmonėms didžiausias dėmesys buvo skirtas Bibliotekos gimtadienio šventėje. Didžiulis būrys šaunių bibliotekos darbuotojų buvo apdovanoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Padėkos raštais, pasirašytais ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, Panevėžio m. savivaldybės mero padėkos raštais, pasirašytais mero Ryčio Mykolo-Račkausko, LR Seimo nario Povilo Urbšio padėkos raštais.

Visiems susirinkusiems biblioteka dovanojo įspūdingą dovaną – Naujų Idėjų Kamerinio Orkestro NIKO šventinį koncertą. NIKO, 2006-iais metais įkurtas kompozitoriaus Gedimino Gelgoto, sulaukęs didelio pripažinimo Europoje, Azijoje ir Amerikoje, koncertavęs prestižiškiausiose salėse, o naujausius repertuaro kūrinius įrašęs garsiausiose Holivudo „Paramount“ bei Londono „Metropolis“ įrašų studijose.

Orkestras tiesiog užbūrė publiką virtuozišku muzikos atlikimu. Salėje po kiekvieno kūrinio kildavo ovacijos.

NIKO muzikantai – smuikininkės Augusta Jusionytė, Dalia Simaškaitė, Julija Ivanovaitė; violončelininkai Justas Kulikauskas, Deividas Dumčius, kontrabosininkas Auris Galvelis grojo tarsi užburti dirigento Gedimino Gelgoto, jausdami ne tik jo kiekvieną mostą, bet ir kūno virptelėjimą, kvėpavimą. „Jie taip įsijaučia į muziką, kad atrodo tarsi transe“, – po koncerto mintimis dalijosi žiūrovai.

Virginijos Januševičienės tekstas
Gedimino Kartano nuotr.