83-oji IFLA konferencija: eikime ten, kur nėra kelio ir palikime pėdsaką


83-osios IFLA konferencijos tema – „Bibliotekos. Solidarumas. Visuomenė“. Pasaulio bibliotekininkų svarbiausias metinis renginys š. m. rugpjūčio 19-25 d. vyko Vroclave (Lenkija). 

Šioje šalyje svarbiausias metinis bibliotekininkų ir informacijos specialistų susitikimas buvo surengtas jau trečiąjį kartą nuo IFLA istorijos pradžios: pirmąjį kartą – 1936, antrąjį –  1959 m. (abu kartus Varšuvoje). Nuo paskutinės konferencijos Lenkijos moksle, informacinėse technologijose, bibliotekininkystėje įvyko reikšmingų pokyčių ir su šia konferencija Lenkijos informacinė visuomenė tarsi pradėjo naują veiklos etapą, atsinešdama naujas idėjas ir nebijodama šiuolaikinio pasaulio iššūkių.

2016 m. Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija (AVBA) parengė projektą „Bibliotekos. Solidarumas. Visuomenė – dalyvavimas 83-ojoje IFLA konferencijoje“, kurį parėmė Lietuvos kultūros taryba. Tai suteikė galimybę penkių apskričių viešųjų bibliotekų ir Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovams dalyvauti šiame renginyje. Dvidešimties asmenų delegacijoje į konferenciją vyko ir PAVB atstovės Toma Apynytė-Kirslienė, Angelė Mikelinskaitė ir Virginija Švedienė.

Biblioteka ir visuomenė – jau ne pirmos IFLA konferencijos akcentai. Bibliotekos dėl žmonių – juk tai ir yra pagrindinė visų bibliotekų egzistavimo ir veiklos ašis. Solidarumo sąvoka šių metų temoje atsirado neatsitiktinai, nes Lenkijai šis reiškinys yra labai svarbus dėl istorinių praėjusio amžiaus įvykių, kuomet solidarumo judėjimas savo tvirtybe turėjo įtakos ir reikšmės ne tik pačios šalies istorinio veido kaitai, bet ir kitų šalių progresui.

IFLA konferencijoje solidarumo sąvoka nuskambėjo bibliotekų kontekste. Juk bibliotekos šiandien solidarizuoja bendruomenes, integruoja įvairių pomėgių ir poreikių vartotojus. Įvairiose konferencijos sekcijose buvo daug dėmesio skiriama bibliotekų ir bendruomenių solidarumui, vienybei; buvo kalbama net apie bibliotekos kaip dialogo iniciatorės tarp skirtingų religijų visuomenės vienybės labui vaidmenį; viešosioms bibliotekoms vėlgi buvo numatytas kūrėjos vaidmuo – kaip erdvės, skatinančios miestų vystymąsi ir socialinį vieningumą.

Ypatingas dėmesys konferencijoje skirtas problemoms ir iššūkiams, su kuriais susiduria neįgalieji. 2017 m. pavasarį Lietuvos kultūros ministerija skyrė lėšų Lietuvos apskričių viešosioms bibliotekoms veiklų ir priemonių neįgaliesiems bibliotekose įgyvendinimui. Todėl buvo ypač įdomu išklausyti šios konferencijos sesijos pranešimus ir dalyvauti diskusijose. Švedijos, Norvegijos, Amerikos atstovai kalbėjo apie konferencijų ir panašių renginių prieinamumą neįgaliesiems savo šalyse. Šie ir kiti pranešėjai akcentavo bibliotekų paslaugų prieinamumo ir jų patalpų pritaikymo laikiną ar nuolatinę negalią turintiems žmonėms svarbą, elektroninių paslaugų, laisvos prieigos prie informacijos šaltinių, autorių teisių, humanitarinių krizių, tolerancijos ir socialiai jautrių grupių integracijos į visuomenę problematiką.

Tradicinėje IFLA konferencijos plakatų sesijoje pasaulio bibliotekos supažindino su savo įgyvendintais projektais, sukurtomis ir sėkmingai veikiančiomis paslaugomis. Tai kone pati betarpiškiausia, produktyviausia šio  tarptautinio  renginio sesija, kuomet galima  pabendrauti su kolegomis iš įvairių pasaulio kampelių, užmegzti kontaktus, surasti gerų idėjų naujovėms savo bibliotekoje, pasidalinti gerąja patirtimi. Parodoje įvairių firmų atstovai pristatė naujausias bibliotekų darbe naudojamas technologijas: skenerius, savitarnos aparatus, leidinių valymo įrenginius.

IFLA konferencija stebina savo kontrastais: Europos, Japonijos, Amerikos ir kitų išsivysčiusių šalių bibliotekų atstovai pristato tokius technologinius sprendimus kaip pvz. Brailio rašto skaitymą naudojant smartfoną ir kt. Afrikos žemyno bibliotekininkai didžiuodamiesi pasakoja, kad savo didžiausiu praėjusių metų pasiekimu laiko tai, jog penkiolika kaimo moterų išmokė skaityti ir rašyti du šimtus žodžių. Tiek vienu, tiek kitu atveju bibliotekininkų pasiekimai verti didžiulės pagarbos ir susižavėjimo. Juk būti savo šalies visuomenei keliamų iššūkių sūkuryje ir vesti savo bendruomenes progreso link – tai ir yra šiuolaikinio bibliotekininko pašaukimas. Čia norisi pacituoti amerikiečių eseisto, filosofo ir poeto Ralpho Waldo Emersono žodžius, kuriuos savo kalboje konferencijos atidarymo sesijoje pasakė IFLA prezidentė Donna Scheeder: „Neikime ten, kur yra kelias, eikime ten, kur kelio nėra ir kur galime palikti pėdsaką“. Turbūt šia išmintimi galėtų vadovautis kiekvienas bibliotekininkas – mes geriausiai žinome jau pramintus kelius  ir jaučiame, kur dar galime būti pirmieji, pakviesiantys paskui save trokštančius žinių, informacijos, patarimo, konsultacijos. Mes galime būti tie, kurie sukurs dar nesukurtas erdves ir suras idėjų, kuo tas erdves užpildyti. Mes galime būti ir esame tie, kurie šių dienų nervingame pasaulyje padeda žmonėms bibliotekoje atrasti dvasinį saugumą.

Konferencijos atidarymo sesijoje Lenkijos nacionalinės bibliotekos direktorius Dr. Tomasz Makowski pasakė žodžius, kurie puikiai apibūdina šiuolaikinės bibliotekos misiją: „Mes, bibliotekininkai, galime atverti duris tiek jaunosios, tiek vyresnniosios kartos svajonėms. Biblioteka yra vieta, kur atrandamas saugumas, pasitikėjimas, bendruomenės ramybė, kur įvyksta dvasinis atgimimas, kur galima mokytis ir atrasti pasaulio išmintį, žinias, grožį bei solidarumą. Biblioteka yra kiekvienos pilietinės visuomenės kertinis akmuo. Ji yra šventovė ir prieglobstis. Biblioteka nėra langas į praeitį, ji yra modernizacijos priemonė“.

Gausios klausytojų auditorijos sulaukė sesija „Raštingumas: kaip užsiauginti skaitytoją. Skaitytojų tautos ir skaitymo kultūros kūrimas“. Ypač gilų įspūdį paliko Švedijos atstovių  pranešimas apie biblioterapiją vaikų ligoninėje. Savo pačių išgyventa patirtimi pasidalijusios bibliotekininkės Karin ir Eva dar kartą įrodė, jog skaitymas sergančiam vaikui, emocinis ryšys su juo ir jo paties įsijautimas į skaitomo kūrinio siužetą, veikėjų išgyvenimus padeda atitrūkti nuo nelinksmos realybės ir ligoninės aplinkos.

Atskirai norisi paminėti 83-osios IFLA konferencijos iškilmingą atidarymo renginį. Pagrindinė šio renginio tema buvo Vroclavo miesto ir Lenkijos istorija bei kultūra. Teatralizuotu šou buvo parodyta sudėtinga Vroclavo miesto istorija, pradedant nuo miesto įkūrimo legendos ir baigiant 2016 metais, kai Vroclavas buvo Europos kultūros sostinė. Septyniose teatralizuoto pasirodymo dalyse, pasitelkiant šokio elementus, įspūdingas šviesos ir spalvų projekcijas bei dokumentinius kadrus demonstruojamus ekrane, buvo parodyti pagrindiniai  istoriniai miesto ir šalies įvykiai. Ko gero įspūdingiausia šou dalis buvo Solidarumo periodas Lenkijos istorijoje – šiuo pasirodymu lenkai tik dar kartą patvirtino, kaip stipriai jų šalį ir jos žmones sukrėtė šis istorinis laikotarpis.

Taip pat puikų įspūdį paliko Kultūros vakaras, kuriame netrūko nei lenkiškos virtuvės įvairovės, nei malonių siurprizų – lenkiškąjį polonezą vienu metu čia šoko keli tūkstančiai kongreso dalyvių.

Oficialiojo konferencijos uždarymo renginio metu buvo pristatyta naujoji IFLA prezidentė Gloria Perez Salmeron ir naujoji vadovaujanti IFLA komanda, padėkota organizatoriams ir kongreso dalyviams, įteikti apdovanojimai kongreso metu pasižymėjusiems asmenims. Plakatų parodos nugalėtojais (iš 188 dalyvavusių) tapo Malaizijos bibliotekininkų stendas, kuriame buvo pristatyta bibliotekos paslauga „The Buggy Ride“. 2018 metais, kaip jau buvo paskelbta anksčiau, IFLA kviečia bibliotekininkus ir informacijos specialistus susitikti pasauliniame bibliotekų ir informacijos kongrese Kuala Lumpūre (Malaizijoje). Pirmą kartą renginio metu nepaskelbta dar kitų (2019 m.) metų IFLA konferencijos vieta, pažadėta, jog ji taps žinoma iki šių metų pabaigos. Minėta, jog surengti pasaulinį bibliotekininkų kongresą yra net septyni stiprūs pretendentai ir kol kas nepasisprendžiama, kuriai iš šių vietų suteikti pirmenybę.

Nepamirštamas ir pats pasaulio bibliotekininkus svetingai priėmęs Vroclavo miestas! Jis pilnas pozityvios energijos, augantis ir besikeičiantis, tuo pačiu metu turintis nuostabiai gražią praeities istoriją, architektūrą ir kultūrą. Išskirtinis savo tiltais, jungiančiais dvylika salų, kuriose yra išsidėstęs (iš viso mieste – 200 tiltų). O Centennial Hall (Hala Ludowa) –  pastatas, kuriame vyko konferencija, yra pastatytas 1913 m. ir 2016 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šiame straipsnyje nekalbėjau apie Lenkijos bibliotekas. Kongreso metu jų aplankyta išties nemažai ir ši patirtis verta atskiro pasakojimo.

Nuotraukos Virginijos Švedienės, Aistės Megelinskienės, iš IFLA oficialaus puslapio ir IFLA FB paskyros

Informaciją parengė
Virginija Švedienė
Šis elektroninio pašto adresas yra apausogtas nuo spambots. Peržiūrėjimui reikia įjungti JavaScript.