Piliakalnis – pasaulio dvasios centras

Dailininkės kraštietės Gražinos Vitartaitės jubiliejinė tapybos darbų paroda PILIAKALNIŲ METAI, veikianti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos II a. ekspozicijų erdvėse, žavi ypatingu gamtos pojūčiu, spalvų sąskambiais, įtaiga. Parodos autorė, peizažo meistrė, sako, kad piliakalnis yra pasaulio dvasios centras.

„Aš tik prisiliečiau prie piliakalnių temos, kuri yra tokia plati, vertinga, įdomi, atverianti tūkstančių metų senumo istoriją. Kalbėkime apie vertybes, apie savo veidą, parodykime jį kitiems. Toliau plėtosiu piliakalnių temą. Turime turtingą istoriją, turime kalbą, kuria galime didžiuotis. Visa tai kelkime į viešumą, kad pasaulis pamatytų. Mūsų šalis – puiki, jokių cunamių, žemės drebėjimų“, – kalbėjo G. Vitartaitė, atidarydama savo jubiliejinę parodą bibliotekoje.

Architektė Gražina Ercmonaitė, kartu su parodos autore išleidusi kelias knygas, gilinosi į piliakalnių temą ir dailininkės kūrybą. „Šie metai – piliakalnių metai, o Gražina seniai pradėjo šią temą: nutapė Kernavės piliakalnius. Lietuvoje yra apie 1000 piliakalnių, vis atrandama naujų, yra sudarytas jų atlasas. Tai pirmo tūkstantmečio reiškinys, kai mūsų šalis dar nebuvo pasaulio atrasta“, – pasakojo architektė.

Apie parodos autorę G. Ercmonaitė sakė, kad ji yra labai energinga, savitai matanti gamtą, perteikianti ją gyvybingai. Viskas jos paveiksluose juda, kruta. Gamtoje dailininkė randa prasmę, Lietuvos kraštovaizdyje visad randa naujų spalvų: ypatingą baltumą, smaragdinį žalumą.

Atidarant parodą G. Vitartaitę sveikino panevėžiečiai menininkai Tomas Rudokas, Algimantas Vytėnas, Ilona Žvinakienė, dovanoję dailininkei gražius žodžius ir gėles. Skulptorius A. Vytėnas ją pavadino savo pirmąja dailės mokytoja, nes ji, tuomet pirmo kurso studentė, lankė jį sergantį ligoninėje ir atnešdavo knygų apie dailę.

I. Žvinakienė pasakojo, kaip tapant piliakalnius dailininkei jos vyras mokslininkas Algimantas Poška nešioja molbertą, ir žavėjosi gražia šios šeimos bendryste.

Profesorius, habilituotas daktaras, daugelio knygų autorius Algimantas Poška parodos svečiams sakė, kad jo žmona Gražina ne kartą vardan kūrybos laisvės atsisakė svarbių pareigų.

G. Vitartaitės kūrybą yra išsamiai išanalizavę menotyrininkai, savo mintis apie ją yra išsakę daug dailės žinovų. Jos kūryboje pabrėžiama gamtos svarba, improvizacija, gebėjimas derinti tradiciją su modernumu, savitas filosofinis pasaulio matymas, grožis, harmonija, estetinė meditacija.

Pati dailininkė teigia: „Tapyba man yra ir muzika, ir poezija, ir filosofija. Pirmiausia tai jausmas, kuris atrandamas akimirkos žavesy, muzikiniame ritme, apmąstymuose, santykyje su žmogum, jo aplinka ir būtimi. Mėgstu natiurmortą, peizažą, kuriems impulsą suteikia būtent gamta. Ji traukia paslaptimi ir grožiu – tiek detalėmis, tiek visuma ir harmonija“.

Bibliotekos parodų kuratorė Vida Mikelevičiūtė supažindino su dailininkės kūrybine biografija.

Gražina Vitartaitė gimė 1942 m. Krekenavoje, Panevėžio rajone. 1957–1960 m. mokėsi Kauno dailės mokykloje, 1966 m. baigė monumentaliąją tapybą Valstybiniame Dailės institute (dabar Vilniaus Dailės akademija). Nuo 1970 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė; 1980 – 1989 m. – Valstybinio dailės instituto Tapybos katedros vyr. dėstytoja, docentė, katedros vedėja. Dabar ji – laisva menininkė.

Dailininkė surengė per 40 autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo bendrose menininkų parodose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Austrijoje, Vokietijoje, JAV. Dailininkės tapybos darbų yra įsigiję Vilniaus ir Kauno muziejai, Rusijos Dailės fondas, LR fondas, LR Vyriausybės Baltijos poilsio namai, privačios meno galerijos, kolekcininkai Lietuvoje, JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Suomijoje ir kitose šalyse.

Paroda PILIAKALNIŲ METAI Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje veiks iki rugsėjo 24 d.

Virginijos Januševičienės tekstas

Meganos Pesse, Arnualdo Dalindos nuotr.