Dailininkės vaikystės svajonė išsipildė bibliotekoje

Spalvų šėlsmas, smagios akcijos, meno terapija, gėlių ir linkėjimų gausa – tokie įspūdžiai iš bibliotekoje vykusio dailininkės Ilonos Žvinakienės parodos „Atodangos“ atidarymo, virtusio įstabia švente tiek pačiai autorei, tiek jos talento gerbėjams.

Tie, kurie žino panevėžietės dailininkės I. Žvinakienės kūrybos stilistiką, šįkart bus maloniai nustebinti. Darbai iš esmės skiriasi nuo ankstesnių jos kūrinių, atlikti kitokia technika, tačiau kartu turintys tam tikrą vidinį energijos užtaisą, būdingą šiai menininkei.

„Nuo šių paveikslų sklinda tokia gera energija, kad visi mes čia puikiai jaučiamės“, – renginio atmosferą taikliai įvardino šios parodos kuratorė Vida Mikelevičiūtė.

Dailininkė, parašiusi projektą naujiems darbams sukurti, norėjo išbandyti kažką naujo. Ankstesnius savo paveikslus ji kartais piešdavo ištisus metus ir mano, kad dabar pritrūktų kantrybės.

„Svarbiausia nebijokite eksperimentuoti. Drąsos ir kūrybingumo galima pasimokyti iš vaikų“, – teigia parodos autorė. Ji pasakojo, kad impulsą pasirinkti tokią techniką ji gavusi iš savo ketverių metų anūkės Adelės Medeinos, kuri nuo dvejų metų kuria spalvomis trykštančius paveikslus. „Abstrakcionizmas yra jausmų išliejimas ir pamaniau, kad aš pabandysiu pasimokyti iš jos. Taip ir gimė ši paroda. Aš būdama mokytoja, dailės mokanti jau 30 metų, staiga pati tapau mokine“, – sakė Ilona.

Pasak dailininkės, ši paroda skirta ir jos tėvui, kurio nutapytą portretą matome ekspozicijoje, ir vaikams, nes kiekvienas mūsų turime vaiko dalelę savyje. Ji papasakojo apie du didžiulius savo vaikystės norus. Vienas jų buvo pasisukti karuselėje sėdint ant arkliuko, kitas – būti ledų pardavėja. Pirmąjį norą ji įgyvendino Paryžiuje jau suaugusi, nes maža buvo tokia drovi, kad gavo vietą tik ant suoliuko. Antras noras išsipildė per parodos atidarymą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, kuomet ji visus susirinkusius apdalijo „Nykštuko“ ledais.

I. Žvinakienė yra baigusi dailės studijas Šiaulių universitete, o dabar studijuoja dailės terapiją Vilniaus dailės akademijoje. Parodos atidarymo metu ji pasiūlė meno terapijos seansą. Susirinkusieji kūrė bendrą paveikslą, taškydami dažus. Anot dailininkės, tokią akciją būtų itin smagu surengti namų kieme ar prie ežero. Parodą, o kartu ir vaikystę, daugeliui primins ledų pagaliukai, kuriuos buvo galima nusispalvinti įvairiomis spalvomis.

Plungėje gimusi ir augusi dailininkė parodos atidarymo metu sulaukė daug savo kraštiečių, sveikinusių ją gimtąja tarme. „Ar suprantate, ar išversti?“, – juokavo Ilona.

Dailininkės kūrybos esmė – gamta, pasaulėjauta, kosmosas, Kūrėjas. Pasak menininkės, vienaip kuri savo paveikslus, kai esi viena, ir visai kitaip, kai sutinki kitą žmogų, išgirsti jo žodžius, tada jau atrodo, kad pieši kitų džiaugsmui ir tai yra didžiausia laimė.

I. Žvinakienė nuo 1999 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dalyvavo ir yra surengusi virš pusės šimto personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje, Suomijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Latvijoje, Pietų Korėjoje, Bulgarijoje, Indijoje.

Virginijos Januševičienės tekstas

Arnualdo Dalindos nuotr.