Unikali paroda džiugina bibliotekos lankytojus

„Paveikslai, kurie puošia, skleidžia grožį ir šilumą“, – taip trumpai galima apibendrinti žmonių nuomones apie parodą „Miestai ir Viduržemio jūros pakrantės“, eksponuojamą  Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

Tai antroji paroda iš trijų parodų ciklo „Nuo fiordų iki Alpių viršukalnių“. Pirma paroda, kurioje eksponuoti jūrų pakrančių peizažai, jau buvo rodyta bibliotekoje, antrąja panevėžiečiai ir miesto svečiai gali gėrėtis dabar, o trečiąją pamatysime vėliau.

„Šiame parodų cikle – įspūdingiausi ir įdomiausi Europos peizažai iš žymaus lietuvių kultūrininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko Lietuvai padovanotos didžiulės kolekcijos, saugomos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Šią 1685 meno kūrinių kolekciją jis surinko gyvendamas priverstinėje emigracijoje Vakarų Berlyne“, – pristatydama parodą kalbėjo bibliotekos Menų centro Dailės skyriaus vadovė Vida Mikelevičiūtė, įdėjusi daug pastangų, kad ši paroda pasiektų Panevėžį.

M. Žilinsko kolekcijoje sukaupta daugiausia užsienio dailininkų kūrinių, sukurtų XVI a. pab. – XX a. pirmoje pusėje. Joje gausu portretų, natiurmortų, žanrinių ir mitologinių kompozicijų, tačiau didžiausią dalį sudaro peizažai.

Menotyrininkė Irmantė Šarakauskienė išsamiai aprašė parodų ciklo kūrinius ir jų atkeliavimo į Lietuvą istoriją. Šiek tiek sutrumpintą informaciją pateikiame skaitytojams.

Pirmosios dosnaus mecenato dovanojamų paveikslų siuntos pradėjo keliauti į Lietuvą dar gana gūdžiu sovietmečiu (1967–1974), ir anuomet daugumai žmonių buvo pirmasis išsvajoto gaivaus vakarietiško oro gūsis ir savotiškas langas į Europą, galimybė pasigėrėti nuostabiais, tačiau, gyvenant už „geležinės uždangos“, daugumai nepasiekiamais jos vaizdais ir joje sukurtais meno kūriniais. Savo kraštovaizdžiu Europos vaizdai džiugina lankytojus ir šiandien, kai jau galima realybėje gėrėtis jos nuostabiais peizažais, tapusiais įkvėpimo šaltiniu daugumai dailininkų.

Parodų ciklui atrinkta daugiau nei 50 Europos peizažų, sukurtų daugiau nei 40-ties iš įvairių Europos šalių kilusių XVIII–XX a. dailininkų. Dauguma jų dėl ribotų ekspozicijos plotų didžiąją laiko dalį praleidžia saugyklose, tad parodos – puiki galimybė pasigėrėti šiais įspūdingais meno kūriniais.
Pirmojoje ciklo parodoje karaliavo šiaurinės ir vakarinės Europos pakrantės, skalaujamos Norvegų, Šiaurės, Baltijos jūrų ir Atlanto vandenyno. Antrojoje parodoje kviečiame leistis į tolimesnę kelionę per mūsų gražiąją Europą užsukant paklajoti jos garsiųjų miestų gatvelėmis ir pasigėrėti saulėtomis Viduržemio jūros pakrantėmis.

M. Žilinsko antraisiais namais tapusį Berlyną, tiek kasdieniškai betarpišką, tiek simbolistiškai mistišką, regime įamžintą vokiečių dailininkų O. Nagelio ir L. Douzette'io drobėse. Dar vieno vokiečių tapytojo H. Herrmanno paveiksle atgyja jauki žuvų prekyvietė Olandijoje. Vokiečio R. Küpperio ir prancūzo J. B. A. Guillaumin'o darbai siūlo drauge pasivaikščioti elegantiškomis Senos pakrantėmis Paryžiuje.

Didžioji dalis peizažų kviečia pakeliauti po Italiją, nuo Renesanso laikų tapusią dailininkų traukos centru. Įvairių kraštų ir amžių dailininkus žavėjo unikalioji Venecija. Anglams, kaip ir J. S. Hollandui ar R. Levickui, ji labiau patiko paslaptinga, ūkanota, dar skendinti ryto miglose, o vokiečių M. Lünstroth'o ir A. Reicho paveiksluose regime ją nutviekstą vaiskios saulės ar užlietą sidabriškos mėnesienos.

Kontrastingu apšvietimu žavi ir parodoje pristatomi Neapolio vaizdai. Amžinasis miestas Roma labiausiai traukė dailininkus joje išlikusiu Antikos paveldu. Tą akivaizdžiai byloja ir eksponuojama prancūzų dailininko H. Robert'o drobė. Italijoje dailininkus nuo seno žavėjo ne tik garsieji jos miestai, bet ir įspūdingi kraštovaizdžiai. Parodoje galime gėrėtis tiek didingais idealizuotais klasicistiniais vokiečio J. P. Hackerto ir austro R. Swoboda'os peizažais, tiek jau gerokai konkretesniais ir tikroviškesniais vokiečių dailininkų C. C. Vogelio ir F. A. Schmidto Viduržemio jūros pakrančių vaizdais.

Trečioje parodos „Nuo fiordų iki Alpių viršukalnių“ dalyje bus galima pasigėrėti didingomis Europos kalnų panoramomis ir aukščiausiomis Alpių viršukalnėmis.

Tekstą parengė Virginija Januševičienė

Virginijaus Benašo nuotr.