Fiordų grožis švyti Europos dailininkų paveiksluose

Tie, kurie niekad nėra matę fiordų – nuostabaus grožio slėnių, išraižiusių žemyno pakrantes, turi alternatyvą. Galima ateiti į G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje veikiančią parodą „Fiordai ir pajūriai“ ir gauti peno akims bei širdžiai.

Tai pirmoji ciklo „Nuo fiordų iki Alpių viršukalnių. Europos peizažai iš Mykolo Žilinsko (1904–1992) kolekcijos“ paroda.

Peizažai tapo langu į Europą

Trijų parodų (dabar eksponuojama pirmoji) cikle panevėžiečiai ir miesto svečiai turės galimybę pamatyti įspūdingiausius Europos peizažus iš žymaus lietuvių kultūrininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko Lietuvai padovanotos didžiulės kolekcijos, saugomos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.

Šią 1685 meno kūrinių kolekciją jis surinko gyvendamas priverstinėje emigracijoje Vakarų Berlyne, tad nenuostabu, kad ją sudaro daugiausiai užsienio dailininkų kūriniai, sukurti XVI a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje. Joje gausu portretų, natiurmortų, žanrinių ir mitologinių kompozicijų, tačiau didžiausią dalį sudaro būtent peizažai.

„Pirmosios dosnaus mecenato dovanojamų paveikslų siuntos pradėjo keliauti į Lietuvą dar gana gūdžiu sovietmečiu (1967–1974) ir anuomet daugumai žmonių buvo pirmasis išsvajoto gaivaus vakarietiško oro gūsis ir savotiškas langas į Europą, galimybė pasigėrėti nuostabiais, tačiau, gyvenant už „geležinės uždangos“, daugumai nepasiekiamais jos vaizdais ir joje sukurtais meno kūriniais.

Tikimės, kad savo kraštovaizdžiu tokios įvairiaveidės gražiosios Europos vaizdai džiugins lankytojus ir šiandien, kai jau esame lygiateisė Europos Sąjungos bendrijos dalis, galime nevaržomai po ją keliauti, realybėje gėrėtis jos nuostabiais peizažais, tapusiais įkvėpimo šaltiniu ir daugumai dailininkų“, – teigia menotyrininkė Irmantė Šarakauskienė.

Parodų ciklo istorija

Atidarant parodą „Fiordai ir pajūriai“ bibliotekos Menų centro vadovė Vida Mikelevičiūtė papasakojo istoriją, kaip atsirado šis parodų ciklas.

Pernai buvo švenčiamas žymaus lietuvių kultūrininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko 110 m. jubiliejus. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus organizavo parodą „Nuo fiordų iki Alpių viršukalnių: Europos peizažai iš Mykolo Žilinsko (1904–1992) kolekcijos.

„Mums kilo idėja atvežti šią nuostabią parodą į Panevėžį. Tik iškilo viena maža problema: M. Žilinsko galerijoje buvo eksponuojama apie 80 darbų, vienu metu jų visų parodyti mūsų bibliotekoje nėra galimybės. Norisi nuoširdžiai padėkoti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriui Osvaldui Daugeliui, kuris netik sutiko skolinti bibliotekai tokius unikalius kūrinius, bet ir davė puikų patarimą eksponuoti parodą dalimis“, – kalbėjo V. Mikelevičiūtė.

Nuvykus į Kauną atsirinkti paveikslų, iškilo kitas klausimas – koks kriterijus padėtų suformuoti tris atskiras parodas. Pagaliau su galerijos vadove Irmante Šarakauskiene surasta išeitis. Nutarta, kad reikia eksponuoti šiaurės, po to vidurio, vėliau – pietų Europos peizažus.

Parodų ciklui „Nuo fiordų iki Alpių viršukalnių“ atrinkta daugiau nei 50 Europos peizažų, kuriuos sukūrė daugiau nei 40 iš įvairių Europos šalių kilusių XVIII–XX a. dailininkų. „Fiordai ir pajūriai“ – pirmoji ciklo paroda iš numatomo trijų parodų ciklo.

Dauguma jų dėl ribotų ekspozicijos plotų didžiąją laiko dalį praleidžia saugyklose, todėl parodos – puiki galimybė pasigėrėti šiais įspūdingais meno kūriniais.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė Vidai Mikelevičiūtei įteikė rožę už sumanymą, kantrybę ir diplomatiją rengiant šią parodą.

Fiordai ir pajūriai

Pirmosios ciklo parodos „Fiordai ir pajūriai“ peizažuose įamžintos šiaurinės ir vakarinės Europos pakrantės, skalaujamos Norvegų, Šiaurės, Baltijos jūrų ir Atlanto vandenyno.

Fjord – vienas iš keleto norvegiškų žodžių, tapusių tarptautiniais. Jis reiškia vietą, pro kurią keliaujama. Šie natūralūs gamtos stebuklai susidarė prieš tūkstančius metų upėms bei ledynams graužiant kalnų slėnius. Pakrantėse susidariusius U formos slėnius užtvindė jūros vanduo, suformuodamas labai gilias, daugiau nei 1000 metrų gylio įlankas.

Parodoje eksponuojami Norvegijos fiordai, meistriškai nutapyti norvego A. Normanno, švedo A Yströmo bei vokiečių H. Kiekebuscho, O. Schmiederio ir O. Kapso.  H. Kiekebuschas savo drobėje įamžino vieną gražiausių bei labiausiai legendomis ir mitais apipintas pakrantės slėnį Norvegijoje – Geirangerio fiordą, kuris įvardijamas šalies brangakmeniu.

Šiaurės jūros nugairintos Zylto salos pakrantės dominuoja berlyniečio peizažisto Johanneso Hänscho darbuose. Tris XX amžiaus dešimtmečius, pradėjęs nuo antrojo, šis Zylto salos dainius šioje saloje vasarojo ir tapė nuostabaus grožio peizažus.

Šiaurės jūros pakrantės vaizdą savo kūrinyje įamžino ir žymus olandų peizažistas Josefas Israëlsas, tapybos mokęsis Amsterdame, Paryžiuje, nuo 1871 m. gyvenęs ir dirbęs Hagoje. Menininkas dalyvavo Skageno dailininkų kolonijos veikloje.

Berlyne gyvenusi vokiečių peizažistė Elisabeth von Eicken buvo įsimylėjusi Arenshopo kaimelį prie Baltijos jūros, kuriame vasarodavo ir tapydavo kasmet nuo 1893 metų. Čia ji pasistatė gražią vilą ir aktyviai įsitraukė į Arenshopo dailininkų kolonijos veiklą.

Baltijos jūros pakrantes mėgo tapyti Bornholmo saloje gyvenęs danų dailininkas ir keramikas N. Stougardas. O prancūzo E. M. E. Lepoittevino drobėje matome visai kitokią – uolėtą Atlanto vandenyno skalaujamą Bretanės pakrantę. Vokiečiai dailininkai J. F. L.Rungė ar P. Wallatas, dažniausiai tapę atviros jūros vaizdus, žavi savo marinomis.

Paroda „Fiordai ir pajūriai“ veiks iki lapkričio 30 dienos.

Kitose ciklo „Nuo fiordų iki Alpių viršukalnių“ parodose bus galima paklajoti Venecijos, Romos, Neapolio, Paryžiaus ir kitų žaviųjų Europos miestų gatvelėmis, pasigėrėti saulėtomis Viduržemio jūros pakrantėmis, didingomis kalnų panoramomis ir aukščiausiomis Alpių viršukalnėmis. Šias parodas planuojama surengti 2016 metų vasario-gegužės mėnesiais.

Virginijos Januševičienės tekstas

Virginijaus Benašo nuotr.